Seserys Mariam Bawardy ir Marie Alphonsine
Ghattas buvo tarp keturių vienuolių, kurios
sekmadienį per mišias Šv.Petro aikštėje buvo paskelbtos
šventosiomis.
Pirmų šventųjų iš Šventosios Žemės – nuo pat
ankstyvųjų krikščionybės metų – kanonizavimo ceremonijoje
dalyvavo palestiniečių prezidentas Mahmoudas Abbasas ir maždaug 2 tūkst. maldininkų iš šio regiono, kurių kai
kurie mojavo palestiniečių vėliavomis.
Bažnyčios pareigūnai šias naujas šventąsias vaizduoja kaip
vilties ir padrąsinimo ženklą visiems krikščionims Artimuosiuose
Rytuose – tokiu metu, kai smurtinis persekiojimas ir diskriminacija
daug krikščionių privertė palikti regioną, kuriame gimė Kristus.
Savo homilijoje Pranciškus sakė, kad abi šios moterys – kaip
ir naujai šventosiomis paskelbtos Jeanne Emilie de Villeneuve iš Prancūzijos, 19 amžiaus pirmoje pusėje
įsteigusi Nekaltojo Prasidėjimo seserų kongregaciją, ir Nekaltojo
Prasidėjimo Marija Kristina iš Italijos, įsteigusi Sakramentinio
Jėzaus seserų oblačių bendruomenę, – yra vienybės ir meilės
visiems pavyzdžiai.
„Jų šviesus pavyzdys meta iššūkį mums mūsų, kaip
krikščionių, gyvenime“, – sakė jis.
M.Bawardy buvo mistikė, gimusi 1843 metais Ibilino kaime,
dabartiniame Galilėjos regione, Izraelio šiaurėje. Sakoma, kad jai
buvo atsiradusios stigmos – kraujuojančios žaizdos, kaip Jėzaus
Kristaus ant kryžiaus. Ji mirė būdama 33 metų Vakarų Kranto
Betliejaus mieste, kur įsteigė karmeličių vienuolyną,
gyvuojantį ir dabar.
1847 metais Jeruzalėje gimusi M.A.Ghattas atidarė mokyklas
mergaitėms, kovojo su moterų neraštingumu ir padėjo įsteigti
Rožinio seserų kongregaciją. Tas ordinas šiandien turi dešimtis
centrų visuose Artimuosiuose Rytuose, nuo Egipto iki Sirijos. Tie
centrai išlaiko vaikų darželius, namus pagyvenusiems žmonėms,
medicinos klinikas ir svečių namus.
Pranciškus gyrė M.Bawardy už tai, kad tarnavo kaip
„susitikimo ir draugystės su musulmonų pasauliu priemonė“, ir
sakė, kad M.A.Ghattas „demonstruoja mums buvimo atsakingam vienam
už kitą, tarnystės vienas kitam gyvenimo svarbą“.
Be palestiniečių delegacijos, mišiose dalyvavo Izraelio
delegacija, kuriai vadovavo jo ambasadorius Vatikane. Prancūzija,
Italija ir Jordanija taip pat atsiuntė oficialias delegacijas.
Krikščionys sudaro mažiau nei 2 proc. Izraelio ir
palestiniečių teritorijų – krikščionybės gimimo vietos –
gyventojų. Nors čia krikščionys nepatyrė smurtinio persekiojimo,
kuris smarkiai pakenkė krikščionims kitur tame
regione, bėgant dešimtmečiams ši bendruomenė pamažu mažėjo
– krikščionims bėgant nuo konflikto ar siekiant geresnių
galimybių užsienyje.
Pranciškus išreiškė susirūpinimą dėl Artimųjų Rytų
krikščionių padėties ir smerkė tai, kaip „Islamo
valstybė“ Sirijoje ir Irake smurtinėmis priemonėmis iš namų
išvarė tūkstančius religinių mažumų atstovų.