Ukrainoje vėl aidėjo artilerija ir liejosi kraujas.
Rusijos pajėgų remiami separatistai skelbė užėmę prie demarkacinės linijos esančias teritorijas – taip atsinaujino jau 14 mėnesių trunkantis karas, nusinešęs per 6,4 tūkst. gyvybių.
Šalies kariuomenės atstovas Andrejus Lysenka teigė, jog separatistai surengė ataką prieš vyriausybės kontroliuotus Donecko Marjinkos ir Krasnohorivkos priemiesčius ir užgrobė į juos vedančius kelius.
Skelbiama, jog per puolimą žuvo penki Ukrainos kariškiai, dar 39 buvo sunkiai sužeisti. Separatistai praneša apie 15 žuvusių saviškių.
„Priešas mėgina artintis. Ukrainos kariai atrėmė visas atakas ir tvirtai laiko savo pozicijas“, – trečiadienį pranešė A.Lysenka.
Matyt, pildosi scenarijus, kurį neseniai prognozavo NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas Philipas Breedlove’as: paliaubos suteikė progą separatistams apsiginkluoti ir sustiprėti, kad ir vėl galėtų smogti Ukrainai.
Neigia, bet išsiduoda
Naujienos apie staiga atsinaujinusias kovas kelia nerimą, ypač girdint perspėjimus apie fronto linijos link judančias sunkiosios artilerijos ir šarvuočių kolonas.
Be to, stebėtojai praneša apie Rusijos pajėgas, kurios pastarosiomis savaitėmis gausiai telkiamos prie sienos su Ukraina.
Savo ruožtu Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojai praneša apie Donecko srityje pastebėtus kovotojus su Rusijos kariuomenės skiriamaisiais ženklais.
Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas be užuolankų apkaltino Kremlių vadovavus trečiadienio atakai.
Vyriausybės vadovas taip pat piktinosi antradienį Minske neįvykusiomis kontaktinės grupės derybomis dėl tolesnio paliaubų įgyvendinimo.
„Vakar (antradienį) dėl Rusijos iširo trišalės kontaktinės grupės derybos, o šiandien (trečiadienį) Rusija įsakė savo teroristams pradėti karinę operaciją prieš Ukrainą“, – tūžo A.Jaceniukas.
Rusija tradiciškai įnirtingai paneigė savo tiesioginį dalyvavimą Ukrainos konflikte, nors gausybė įrodymų liudija, kad Maskva siunčia karius ir teikia ginkluotę sukilėliams Ukrainos rytuose.
Tiesa, buvęs separatistų vadas Igoris Girkinas, Donbase prisistatydavęs Strelkovu, išsidavė apie Rusijos veiksmus Ukrainoje.
„Mes (Rusija) vykdome ten (Ukrainoje) specialiąsias operacijas, bet visa tai yra didelė paslaptis“, – Vakarų žurnalistams Maskvoje pareiškė I.Girkinas, anksčiau dirbęs Rusijos federalinėje saugumo tarnyboje.
Naujosios Rusijos idėja gyva
Neseniai Donecke apsilankė ir Kremliaus ideologas bei V.Putino patarėjas užsienio reikalų klausimais Vladislavas Surkovas.
I.Girkinas patvirtino, kad toks vizitas vyko, tačiau neatskleidė, koks buvo jo tikslas. Jokios informacijos apie V.Surkovo apsilankymą nepaviešino ir Kremlius.
Kaip pasakojo įsijautęs I.Girkinas, V.Surkovas „daug rėkė ir keikėsi“ ant Donecko separatistų vado Aleksandro Zacharčenkos – esą pastarasis neklauso jo nurodymų.
Nuo karštųjų taškų Ukrainos pietryčiuose atitrauktas I.Girkinas iki šiol nuolat aiškina svajojantis, kad Luhansko ir Donecko regionai susijungtų po viena vėliava ir taptų Naująja Rusija. Naujoji Rusija – carinės Rusijos laikais egzistavęs regionas Ukrainos pietryčiuose.
Tačiau separatistų vado viltys turėjo sužlugti, nes Naujosios Rusijos sąvoka buvo beveik visiškai išbraukta iš prezidento V.Putino žodyno ir valstybinių Rusijos televizijų eterio.
Vis dėlto pats I.Strelkovas nusiteikęs optimistiškai. Paklaustas, ar Naujosios Rusijos idėja mirė, jis atrėžė: „Niekada. Ji gyva.“
O paklaustas, ką mano apie kruvinas trečiadienio kovas Marjinkoje, jis nė nesudvejojęs tėškė: „Gerai.“
Neigia akivaizdžią tiesą
ESBO stebėtojai neturi abejonių, kad trečiadienio ataką pradėjo separatistų pusė, tačiau Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas vakar vis tiek pareiškė, jog „Kijevo veiksmai kelia grėsmę vasario 12 dieną pasirašytam Minsko susitarimui“.
Toks įžūlumas, regis, verčia Vakarų lyderius iš naujo svarstyti apie galimas papildomas sankcijas Rusijai.
„Rusija tiesiogiai atsakinga už šias atakas. Bet kokie mėginimai užimti papildomą Ukrainos teritorijos dalį turės papildomą kainą“, – įspėjo JAV valstybės departamento atstovė Marie Harf.
Ukraina tikisi, kad savaitgalį Vokietijoje vyksiantis Didžiojo septyneto susitikimas lems griežtą atsaką Rusijai.
Tačiau labiausiai tikėtina, kad Kremlius bus tiesiog dar kartą pasmerktas. Ekspertai apie konkrečias priemones kalbėti nesiryžta.
