Atrodytų, tokio amžiaus mergina turėtų mėgautis pačiu jėgų žydėjimu. Bet ši Belgijos gyventoja, kuri žinoma Lauros vardu, pareiškė gydytojams, jog depresija ją kankina nuo pat vaikystės. Dėl to ji trokšta užbaigti savo gyvenimą.
„Gyvenimas – ne man“, taip pasisakė ši pacientė, kai 21 metų pateko į psichiatrijos kliniką.
„Mirtis man neatrodo kaip pasirinkimas. Jei aš galėčiau pasirinkti, neabejotinai rinkčiausi pakenčiamą gyvenimą. Bet aš padariau viską, ką galėjau, ir man vis tiek nepavyko“, – laikraščiui pasakojo Laura.
Pastaruoju metu Laura planuoja savo laidotuves ir paskutinius žodžius, kuriuos pasakys savo mamai ir senelei. Mergina tikina, kad tėvai ją į pasaulį atvedė būdami tam per jauni.
Mergina užaugo su seneliais ir nors jų auklėjimas suteikė jai „apsaugą, ramybę ir tvarką“, to nepakako.
„Be abejonės, vaikystė padarė įtaką mano kančioms. Vis dėlto esu tikra, kad trokščiau mirties net ir tada, jei būčiau užaugusi ramioje ir stabilioje šeimoje“, – tvirtino Laura.
Ilgesniame interviu mergina atskleidė, jog dar būdama šešiametė pasąmonėje paėmė į rankas užtaisytą ginklą ir svarstė nutraukti savo gyvybę.
„Jei tuomet būčiau žinojusi, kaip viskas susiklostys, greičiausiai būčiau nuspaudusi gaiduką. Galiu tai lengvai įsivaizduoti“, sakė ji.
Lauros mirties diena dar neišrinkta. Bet šis įvykis gali padidinti jaunimo, kuris trokšta išeiti iš šio pasaulio, skaičių.
Belgija legalizavo eutanaziją 2002 metais. Nuo to laiko kasmet teise mirti pasinaudoja apie 1,4 tūkst. žmonių.
2013 metais skaičius žmonių, kurie pasirinko nutraukti savo gyvybę, staigiai pašoko iki 1,8 tūkst. Tais pačiais metais šalies parlamentas pakoregavo eutanazijos įstatymą ir išplėtė jo ribas. Tuomet jis leido eutanaziją taikyti ir nepagydomai sergantiems vaikams.
Parengė Eglė Tamošauskaitė
