Premjeras Alexis Tsipras tikino, kad „ne“ stovyklos pergalė referendume nėra balsas prieš Bendriją, tačiau Europos lyderiai jau anksčiau įspėjo, kad toks sprendimas reikštų norą palikti valiutos zoną.
Dabar ES ateitis yra abejonėse. Graikija galėtų palikti eurą, kas sugriautų jos pačios ekonomiką ir turėtų ilgalaikių pasekmių Europai ir pasaulinėms rinkoms. Arba europiečiai galėtų pasiduoti ir paklusti graikų reikalavimams.
Kas gali laukti Graikijos dabar?
Siūlo tris scenarijus
Graikijos dabar gali laukti trys keliai – išėjimas iš euro zonos, Graikijos bankų griūtis arba susitarimas su Europa dėl naujo pagalbos paketo, rašo BBC.
Pagal pirmą scenarijų, nepavykęs susitarimas išveda Graikiją iš euro zonos.
Toks atvejis daugelio dabar yra vertinama kaip labiausiai tikėtina išeitis, nors A.Tsipras visą pastarąją savaitę graikus įtikinėjo, kad referendumas nesuteikė mandato išdraskyti Europą, o tik sustiprino vyriausybės derybines pozicijas.
Deja, dauguma Europos partnerių šis referendumas – paskutinis lašas. Graikijos bankai kol kas yra uždaryti, todėl, Bendrijos nuomone, būtinas greitas sprendimas.
Dabar laukia eilė susitikimų. Europos centrinio banko (ECB) valdyba posėdžiaus pirmadienį, o euro zonos lyderiai ir finansų ministrai susitiks antradienį.
Jokia kita Europos šalis iki šiol nėra palikusi euro zonos, todėl niekas iki galo nežino, kaip tai vyktų.
Pagal antrąjį scenarijų, Graikijos bankų griūtis privestų prie išėjimo iš bendros valiutos arba netikėto susitarimo su kreditoriais.
Labiau nei bet kokie politiniai susitarimai, dabar graikus skaudina nuo birželio 29 dienos uždaryti bankai.
Vyriausybė žadėjo, kad „ne“ pergalė referendume leistų juos vėl atverti jau antradienį, tačiau sunkiai įmanoma, kad ECB suteiktų skubią paramą likvidumui padidinti.
Tokiu atveju vienintelė išeitis bankams būtų pradėti veikti su laikina valiuta, prieš grįžtant prie drachmos.
Trečias scenarijus žada, kad ES lyderiai susitaria su graikais ir išvengia bankų griūties.
Dabar atrodo, kad šis variantas yra neįtikimas, bet Graikijos premjeras jau pasiūlė susitarimo planą, o reformos, dėl kurių jis susitarė vos prieš kelias dienas iki referendumo, buvo panašios į tai, ko anksčiau reikalavo euro zona ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) kreditoriai.
Graikijoje uždaryti bankai, o graikams leidžiama per dieną pasiimti tik 60 eurų grynais. Sekmadienį pasigirdo gandai, kad ir to gali būti per daug – bankomatuose baigėsi 20 eurų kupiūros, todėl kasdienis limitas gali būti sumažintas iki 50 eurų.
Nors vyriausybė negrąžina savo skolų, jiems vis tiek reikia surasti 2,2 mlrd. eurų viešojo sektoriaus algoms, pensijoms ir pašalpoms, o bankų uždarymai reiškia, kad ir pajamos iš mokesčių bus mažesnės.
Viešosioms įstaigoms – taip pat ir ligoninėms – jau buvo įsakyta atiduoti visus savo grynųjų pinigų rezervus.
Graikijai žada bėdų
Jeilio universiteto politikos mokslų profesorius Stathys Kalyvas prognozuoja, kad A.Tsipras negaus geresnio pasiūlymo iš kreditorių, o tada apkaltins juos nesąžiningu elgesiu su graikais.
Tokie pareiškimai premjerui buvo naudingi praeityje, todėl sunku tikėtis, kad dabar jis pakeistų savo taktiką.
Jeigu jis atmes kitą susitarimą su kreditoriais, Graikijos ekonomika gali žlugti. Atėnams užsivers durys į daugumą tarptautinių rinkų, o vietiniai bankai bankrutuos.
Analitikas grasina, kad šalyje trūks visko – nuo vaistų iki tualetinio popieriaus. Pati svarbiausia Graikijai turizmo industrija taip pat gali nukentėti, bent jau trumpuoju periodu.
Ištuštėjus valstybės iždui, lieka neaišku ir tai, kaip bus išmokėtos algos viešojo sektoriaus darbuotojams. S.Kalyvas netiki, kad A.Tsipro vyriausybė išgyvens ilgai.
Dar vis pasigirsta vilčių, kad kompromisas dar gali būti pasiektas. A.Tsipras pranešė, kad jau pirmadienį sugrįš prie derybų stalo su jau stipresne korta rankoje.
„Iš esmės, jis Europai sako, kad jeigu ši nenusileis ir neduos pinigų graikams, šalis paliks euro zoną ir žlugs. Tai dar labiau susilpnintų bendrąją valiutą ir sudrebintų silpnesnes Europos ekonomikas, tokias kaip Ispanija“, – pastebėjo ekspertas.
Jeigu Graikijai teks palikti euro zoną, ji greičiausiai grįš prie senosios savo valiutos.
Devalvacija sukeltų tikrą chaosą šalyje – pensijos pernakt prarastų didžiąją dalį savo vertės, o jauniems žmonėms dar sunkiau taptų susirasti darbą.
Kaip pastebi analitikas, vėliau graikai vėl balsuotų, tik šįkart – kojomis. ES šalys galėtų tikėtis darbo ieškančių graikų antplūdžio.
Vis dėlto, kitųeuro zona nepražūtų. Nors jos ekonomika sumažėtų 1,8 proc., „The Wall Street Journal“ skaičiuoja, kad BVP vienam gyventojui netgi pakiltų 1,5 proc.
Europa skirstosi?
Dabar Graikija balansuoja ant išėjimo iš euro zonos ribos. Dėl to kyla tik dar daugiau klausimų, ar ES, sukurta užtikrinti taiką ir stabilumą po Antrojo pasaulinio karo, gali išgyventi.
Panašios finansinės krizės krečia ir kitas Pietų Europos šalis – Ispaniją, Italiją, Portugaliją. Jos taip pat melavo Bendrijai apie savo ekonominius rodiklius, norėdamos nuslėpti struktūrines sistemos klaidas.
Jungtinė Karalystė, kuri net nėra bendros Europos pinigų politikos dalyvė, taip pat svarsto galimybę palikti ES. Kitais metais šalyje tai bus sprendžiama referendumu.
„Graikijos krizė užgožė tai, kas turėjo būti aiški Europos reformos pradžia. Norime būti konkurencinga ir atvira ekonomika ir vertingu JAV partneriu“, – „Foreign Policy“ sakė britų diplomatas.
Peštynės Europoje gali turėti ir geopolitinių pasekmių. Rusijos pareigūnai jau užsiminė, kad Graikijai galėtų suteikti taip reikalingą finansinę pagalbą. Jų žingsnis dar labiau sugriautų Senojo žemyno vienybę dėl sankcijų Rusijai.
Kinija taip pat galėtų tapti netikėta Graikijos gelbėtoja. Sekmadienį graikai balsavo taip, kaip norėjo jų premjeras, bet šis referendumas gali reikšti, kad tokios Europos, kokią žino šiuolaikinis pasaulis, gali greitai nebelikti.
