Galingosios šalys didina spaudimą Iranui

Jeigu JAV Kongresas negaus tos sutarties iki penktadienio paryčių Vienos laiku, kai Vašingtone išmuš vidurnaktį, tuomet ratifikavimo procesas pailgėtų ir tikriausiai taptų keblesnis.

Kad ir koks būtų spaudimas, kol kas neaišku, ar jau beveik dvi savaites derinama sutartis, turinti užbaigti 13 metų trukusią priešpriešą, galės būti pasirašyta, o juolab laiku.

Pagal dokumentą, kurio pagrindų susitarimas buvo sudarytas balandį, Iranas įsipareigotų išardyti didelę dalį šiuo metu turimos branduolinės infrastruktūros, kad šiitiška respublika netektų galimybės pasigaminti atominių ginklų, nors Teheranas neigia turintis tokių ambicijų.

Jeigu tai būtų pasiekta, Iranui paskelbtų skausmingų Jungtinių Tautų ir Vakarų šalių sankcijų paketas būtų laipsniškai švelninama, kai tik Tarptautinė branduolinės energetikos agentūra (TATENA) patvirtintų, jog Teheranas išpildė savo pažadus.

„Per pastaruosius 21 mėnesį nuėjome ilgą kelią derybose dėl mano šalis branduolinės energetikos programos“, – Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas rašo dienraštyje „Financial Times“.

„Iranas ir kitos šalys dar niekada nebuvo taip arti prie galutinės sutarties. Tačiau sėkmė toli gražu nėra užtikrinta... Dar reikia priimti rimtų politinių sprendimų“, – pabrėžė jis.

Daug sunkumų kyla siekiant įtraukti į šią itin sudėtingą susitarimą sankcijų švelninimo kalendorių ir įstrigusį JT tyrimą dėl numanomo Irano pastangų pasigaminti atominių ginklų.

Iranas taip pat reikalavo pakeisti JT paskelbtą ginkluotės pardavimo embargą ir sušvelninti suvaržymus raketų pardavimui. Tokie perspektyva kelia nerimą Irano varžovams ir JAV sąjungininkams tame regione.

Padidėjusią įtampą atskleidžia diplomatų Vienoje pasakojimai apie pirmadienio vakarą vykusį audringą susitikimą, kuriame dalyvavo M.J.Zarifas, JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry ir kitų galingųjų šalių užsienio reikalų ministrai.

Irano žiniasklaida pranešė, kad M.J.Zarifas pareiškė Europos Sąjungos išorės politikos vadovei Federicai Mogherini: „Niekada negrasinkite iraniečiui“.

Diplomatai sakė, kad per J.Kerry ir M.J.Zarifo susitikimą prie keturių akių buvo kalbama pakeltu tonu.

Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai turėtų grįžti į šias derybas ketvirtadienio rytą. Kol kas neaišku, kada prie jų prisidės Rusijos bei Kinijos diplomatijos vadovai.

Sutartis su galingųjų šalių grupe „P5 plius 1“, kurią sudaro JAV, Rusija, Kinija, Britanija, Prancūzija ir Vokietija, galėtų atverti kelią santykių normalizavimui tarp Irano ir Vakarų valstybių po 35 metus tvyrojusio nepasitikėjimo ir priešiškumo.

Tai galbūt vestų į glaudesnį bendradarbiavimą Artimuosiuose Rytuose – pavyzdžiui, kovojant su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS), kuris yra bendras Vašingtono ir Teherano priešas, kontroliuojantis didžiules teritorijas Irake ir Sirijoje.

Jeigu JAV Kongresas sutarties negaus numatytu laiku, jos nagrinėjimo laikotarpis padidėtų dvigubai iki 60 dienų, todėl oponentai įgytų daugiau galimybių atmesti šį dokumentą. Per tą laikotarpį JAV prezidentas Barackas Obama negalėtų atšaukti Kongreso patvirtintų sankcijų, kurios yra pačios skausmingiausios Iranui.

Jeigu Kongresas atmestų sutartį, B.Obama turėtų per 12 dienų priimti jų sprendimą arba jį vetuoti. Kongresas tuomet turėtų dar 10 dienų apeiti prezidento sprendimą, todėl visas procesas teoriškai galėtų užtrukti iki 82 dienų.

Tuo tarpu iraniečiai nekantriai laukia žinių iš Vienos, tikėdamiesi, kad sutartis užbaigs sankcijas, alinančias šalies ekonomiką.

„Svarbu, kad tai būtų padaryta kiek įmanoma greičiau, nes juo ilgiau tai truks, juo daugiau pinigų ir galimybių prarasime“, – sakė 31 metų kompiuterių inžinierius Mohammadas, gyvenanti šiaurės rytiniame Šahrudo mieste.