„Septintojo šaukimo Valstybės Dūmos rinkimai vyks 2016 metų
rugsėjo trečiąjį sekmadienį“, – sakoma trečiadienį
paskelbtame Kremliaus pranešime.
Anksčiau planuota, kad parlamento rinkimai vyks 2016 metų
gruodį.
Šios iniciatyvos šalininkai, tarp jų Valstybės Dūmos
pirmininkas Sergejus Naryškinas, sakė, kad paankstinti rinkimai
užtikrins darbų tęstinumą tarp 2017 metų biudžeto priėmimo ir
jo vykdymo.
Tačiau kritikai tvirtina, kad toks žingsnis prieštarauja
šalies konstitucijai ir suteikia nesąžiningą pranašumą Kremliaus
šalininkams.
Daugelis analitikų šį žingsnį sieja su blogėjančia
ekonomikos padėtimis, sakydami, kad tokiu atveju proputiniškos
partijos veikiausiai galės pademonstruoti geresnius rezultatus po
kuklios kampanijos vasarą, kai daugelis Rusijos žmonių atostogauja.
Kai kurie netgi laiko šį sprendimą mėginimu patikrinti, ar
rusai palaikytų prezidento rinkimų paankstinimą, kuris leistų dar
labiau įtvirtinti V.Putino pozicijas valdžioje.
Ilgametis V.Putino sąjungininkas ir buvęs finansų ministras
Aleksejus Kudrinas birželį siūlė, kad 2018 metų prezidento
rinkimai būtų paankstinti, nes Kremliui tuomet būtų lengviau
pradėti reformas, kurios galėtų padėti Rusijai išbristi iš
ekonomikos krizės.
V.Putinas, kurio populiarumas šiuo metu yra pasiekęs rekordines
aukštumas, neatmetė galimybės siekti naujos kadencijos, ir beveik
niekas neabejoja, kad jis laimėtų rinkimus.
A.Kudrino pasiūlymas įžiebė debatus Rusijos politiniuose
sluoksniuose. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas šios idėjos
neatmetė ir sakė, kad ji bus aptarta politikos ekspertų.
Pats A.Kudrinas kaip pavyzdį pateikė Kazachstaną, kurio
prezidentas Nursultanas Nazarbajevas balandį buvo perrinktas,
surinkęs beveik 98 proc. balsų per rinkimus, surengtus vieneriais
metais anksčiau negu planuota.
N.Nazarbajevas aiškino, kad pirmalaikiai rinkimai suteiktų jam
mandatą spręsti ekonomikos problemas, paaštrėjusias dėl
sumažėjusių naftos kainų ir ekonomikos krizės kaimyninėje
Rusijoje.
Šios taktikos kritikai pabrėžia, kad pirmalaikis balsavimas
nesąžiningai padidina valdančiųjų galimybes būti perrinktiems, o
jų varžovams nesuteikia laiko tinkamai pasiruošti rinkimų
kampanijoms.
Vis dėlto Rusijos Konstitucinis Teismas anksčiau šį mėnesį
nutarė, kad tokia iniciatyva neprieštarauja šalies pagrindiniam
įstatymui.
Kaltinimas dėl didelio masto klastojimų per 2011 metų
parlamento rinkimus paskatino dešimtis tūkstančių žmonių išeiti
į gatves Maskvoje ir Sankt Peterburge. Tai buvo didžiausios
demonstracijos prieš V.Putino valdymą.