B.Obama apžiūrėjo bloką „B“ El Rino federalinėje pataisos
įstaigoje Oklahomos valstijoje, kur susitiko su šešiais kaliniais,
nuteistais dėl narkotikų.
Amerikos kalėjimuose laikomi žmonės sudaro beveik ketvirtadalį
visų pasaulio kalinių, nors JAV gyventojai sudaro mažiau negu 5
proc. žmonijos.
B.Obama nori sumažinti kalinamų žmonių skaičių, apriboti
laikymą vienutėse ir atsisakyti privalomų minimalių laisvės
atėmimo bausmių.
„Turime apsvarstyti, ar mums taip protingiausia valdyti
nusikalstamumą ir reabilituoti asmenis“, – prezidentas sakė per
tą vizitą.
„Turime iš naujo apsvarstyti, ar 20–30 metų laisvės
atėmimo bausmės už nesmurtinius nusikaltimus mums yra geriausias
būdas šioms problemoms spręsti“, – pridūrė jis.
Apžiūrėjęs vieną mažą kamerą, kurioje gali būti laikomi
iki trijų kalinių, B.Obama pasakė: „Ši institucija yra
išskirtinė (kalėjimų) sistemoje, bet vis tiek jie patiria
didžiulių problemų dėl perpildymo.“
JAV kalėjimuose žmonių laikoma maždaug tiek pat, kiek kalinių
yra 35 didžiausiose Europos šalyse.
Amerikoje 60 proc. kalinių sudaro juodaodžiai ir lotynų
amerikiečiai, o apie 30 proc. – baltieji.
Jungtinių Valstijų laisvės atėmimo įstaigose taip pat laikoma
apie 71 tūkst. nepilnamečių.
„Manau, mes kai kada esame linkę savaime suprantama arba
galvoti, kad normalu, jog tie daug jaunų žmonių atsiduria mūsų
baudžiamojo teisingumo sistemoje, – sakė B.Obama. – Tai nėra
normalu. To nėra kitose šalyse.“
„Normalu yra tai, kad paaugliai krečia kvailystes“, –
pridūrė jis.
Kalėjimų išlaikymo biudžetas – 80 mlrd. dolerių – sudaro
trečdalį JAV teisingumo departamento metinių išlaidų.
Tačiau net ir toks finansavimas neužtikrina kalėjimuose gerų
sąlygų.
Žurnalo „Columbia Journalism Review“ paskelbtame straipsnyje
apie Ilinojaus valstijos kalėjimus pasakojama apie žiurkių
antplūdį, užlietus rūsius, bendrųjų sanitarijos ir higienos
reikalavimų nesilaikymą bei perpildymą, nors „kai kurie
(kaliniai) atlieka bausmes už nusikaltimus, nedaug sunkesnius negu
vairavimas, kai atimtos teisės“.