Bundestago deputatai palaikė pasiūlymą tęsti derybas dėl 86
mlrd. eurų pagalbos programos 439 balsais prieš 119. 40 įstatymų
leidėjų per balsavimą susilaikė.
Prieš balsavimą A.Merkel pareiškė parlamentui, kad sutartis
dėl jau trečiojo pagalbos paketo yra sunki visoms šalims, tačiau
tai geriausia ir paskutinė galimybė išspręsti tą krizę.
Kanclerė sakė, jog „neabejotina, kad pirmadienį paryčiais
(priimta) sutartis yra sunki“, bet ragino Vokietijos deputatus
palaikyti derybų atnaujinimą, suteikiant „paskutinį mėginimą“
išspręsti tą dramą.
Nepadėti Graikijai būtų „aplaidu, tai būtų neatsakinga“
ir gali sukelti chaosą, pridūrė A.Merkel.
„Būtume itin nerūpestingi, išties elgtumėmės neatsakingai,
nepamėginę eiti šiuo keliu“, – sakė ji.
Pasak kanclerės, jei būtų nepavykę pasiekti kompromiso,
rezultatas būtų toks, kad turėtume „stebėti, kaip šalis
faktiškai nukraujuoja, žmonės nebegauna pinigų, o tai galėtų
sukelti chaosą ir išprovokuoti smurtą“.
„Taisyklių laužymas, kol jos tampa bevertės“, taip pat
nebuvo pasirinkimas, pabrėžė kanclerė, teigdama, jog išsukimas
iš fiskalinio sąžiningumo kelio „būtų reiškęs bendruomenės,
saistomos teisinių normų, galą, o mes negalėtume su tuo
sutikti“.
Pasak A.Merkel, dėl šios priežasties „imamės paskutinio
bandymo per sunkią, atkaklią diskusiją“ sudaryti susitarimą dėl
trečio pagalbos paketo nepaisant „visų pastarojo pusmečio
nesėkmių ir pagrįsto skepticizmo“.
Savo ruožtu Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble
patikino įstatymų leidėjus, jog „padarys
viską, kas yra mūsų galioje, kad šis paskutinis bandymas būtų
sėkmingas“.
W.Schaeuble, kuris laikėsi griežtos linijos derybos su Graikijos
kairiųjų vyriausybe ir pasisakė už „Grexit“ – Graikijos
pasitraukimo iš euro zonos – scenarijų, kalbėdamas apie naująjį
finansinės pagalbos planą sakė, jog „mes tikime, kad esama
galimybės visa tai sėkmingai užbaigti“.
Balsavimas Bundestage įvyko po to, kai ECB vadovas Mario Draghi
sutiko padidinti gyvybiškai svarbų finansavimą į
keblią padėtį patekusiems Graikijos bankams. Šis sprendimas leis
bankams atsidaryti ateinantį pirmadienį, po tris savaites trukusių
priverstinių atostogų.
Be to, M.Draghi ketvirtadienį prisidėjo prie pasisakančių už
Graikijos skolų naštos, sudarančios 180 proc. metinio bendrojo
šalies produkto, „apkarpymą“, sakydamas, kad šiuo metu
didžiausias klausimas – kaip tas skolų nurašymas turėtų būti
atliktas.