Antradienį paskelbtame fondo prezidentės Julios Stash pranešime sakoma, kad organizacija uždarys savo biurą Maskvoje, kadangi toje šalyje galiojantys teisės aktai padarė jo veiklą „nepageidaujama“.
Priimtos įstatymų pataisos „aiškiai rodo, kad Rusijos vyriausybė laiko MacArthurų (fondo) tolesnę veiklą nepageidaujama“, rašoma pranešime.
Šis fondas nuo 1992 metų yra suteikęs daugiau negu 173 mln. JAV dolerių (158 mln. eurų) paramą įvairioms Rusijos organizacijoms, veikiančioms įvairiose srityse, tokioms kaip aukštasis švietimas ir žmogaus teisės.
Jis taip pat palaikė Carnegie centro Maskvoje veiklą. Tas institutas dažnai skelbia analitinius straipsnius, kritikuojančius Kremliaus politiką.
MacArthurų fondo pranešime sakoma, kad tos lėšos buvo skirtos „tolesniems labdaringiems tikslams ir davė naudos Rusijos piliečiams bei visuomenei“.
Taip pat pabrėžiama, kad fondas yra „visiškai nepriklausomas nuo Jungtinių Valstijų vyriausybės“.
Kai Vladimiras Putinas buvo išrinktas trečiai kadencijai Rusijos prezidento poste, Maskva stengėsi atriboti šalyje veikiančias nevyriausybines organizacijas nuo jų finansavimo šaltinių užsienyje. Pirmiausiai buvo priimtas įstatymas, įpareigojantis tokias organizacijas deklaruotis „užsienio agentėmis“.
Gegužę buvo priimtas naujas įstatymas, leidžiantis uždrausti užsienio ir tarptautinių fondų veiklą Rusijoje, jeigu Užsienio reikalų ministerija ją pripažintų „nepageidaujama“.
Šį mėnesį Rusijos parlamento aukštieji rūmai parengė pasiūlymą uždrausti 12 užsienio nevyriausybinių organizacijų, iš kurių septynios įsikūrusios Jungtinėse Valstijose. Tarp pakliuvo ir MacArthurų fondas.
Tarp organizacijų, pastaruoju metu gavusių MacArthurų fondo finansavimą, buvo žmogaus teisių organizacijos „Memorial“ ir Komitetas prieš kankinimus, Aukštoji ekonomikos mokykla, taip pat grupės, dirbančios branduolinių ginklų neplatinimo bei aplinkosaugos srityse.
