Antradienį paskelbtame fondo prezidentės Julios Stash pranešime sakoma, kad organizacija uždarys savo biurą Maskvoje, kadangi toje šalyje galiojantys teisės aktai padarė jo
veiklą „nepageidaujama“.
Priimtos įstatymų pataisos „aiškiai rodo, kad Rusijos
vyriausybė laiko MacArthurų (fondo) tolesnę veiklą
nepageidaujama“, rašoma pranešime.
Šis fondas nuo 1992 metų yra suteikęs daugiau negu 173 mln. JAV
dolerių (158 mln. eurų) paramą įvairioms Rusijos organizacijoms,
veikiančioms įvairiose srityse, tokioms kaip aukštasis švietimas
ir žmogaus teisės.
Jis taip pat palaikė Carnegie centro Maskvoje veiklą.
Tas institutas dažnai skelbia analitinius straipsnius,
kritikuojančius Kremliaus politiką.
MacArthurų fondo pranešime sakoma, kad tos lėšos buvo skirtos
„tolesniems labdaringiems tikslams ir davė naudos Rusijos
piliečiams bei visuomenei“.
Taip pat pabrėžiama, kad fondas yra „visiškai nepriklausomas
nuo Jungtinių Valstijų vyriausybės“.
Kai Vladimiras Putinas buvo išrinktas trečiai kadencijai Rusijos
prezidento poste, Maskva stengėsi atriboti šalyje veikiančias
nevyriausybines organizacijas nuo jų finansavimo šaltinių
užsienyje. Pirmiausiai buvo priimtas įstatymas, įpareigojantis
tokias organizacijas deklaruotis „užsienio agentėmis“.
Gegužę buvo priimtas naujas įstatymas, leidžiantis uždrausti
užsienio ir tarptautinių fondų veiklą Rusijoje, jeigu Užsienio
reikalų ministerija ją pripažintų „nepageidaujama“.
Šį mėnesį Rusijos parlamento aukštieji rūmai parengė
pasiūlymą uždrausti 12 užsienio nevyriausybinių organizacijų,
iš kurių septynios įsikūrusios Jungtinėse Valstijose. Tarp
pakliuvo ir MacArthurų fondas.
Tarp organizacijų, pastaruoju metu gavusių MacArthurų fondo
finansavimą, buvo žmogaus teisių organizacijos „Memorial“ ir
Komitetas prieš kankinimus, Aukštoji ekonomikos mokykla, taip pat
grupės, dirbančios branduolinių ginklų neplatinimo bei
aplinkosaugos srityse.
