Barackas Obama prisiminė savo pirmąjį pažadą

„Lietuvos rytas“
2009 metais, vos prisaikdintas JAV prezidentu, Barackas Obama pažadėjo kuo greičiau uždaryti kalėjimą karinėje bazėje Kubos Gvantanamo įlankoje. Tai liko tik pažadu, bet dabar bandoma jį tesėti.
Vienas pirmųjų B.Obamos pažadų, kai jis dar 2009 metais tapo prezidentu, buvo tai, kad iki jo kadencijos pabaigos terorizmu įtariami asmenys bus paleisti arba perkelti iš Gvantanamo.
Daugiau nuotraukų (1)
Baltųjų rūmų administracija pranešė, kad jau baigė planą, kaip iki B.Obamos kadencijos pabaigos bus uždaryta karinė Gvantanamo bazė Kuboje.
„Administracija jau greitai parengs planą, kaip saugiai ir atsakingai uždaryti Gvantanamo įlankoje esantį kalėjimą, ir jį pateiks Kongresui“, – pranešė Baltųjų rūmų atstovas spaudai Joshas Earnestas.
Pasak J.Earnesto, liūdnai pagarsėjusio kalėjimo uždarymas yra vienas svarbiausių nacionalinio saugumo klausimų.
Vienas pirmųjų B.Obamos pažadų, kai jis dar 2009 metais tapo prezidentu, buvo tai, kad iki jo kadencijos pabaigos terorizmu įtariami asmenys bus paleisti arba perkelti iš Gvantanamo. Kai kurie iš kalinių ten jau praleido daugelį metų taip ir neišgirdę, už ką buvo sulaikyti.
Organizacijos „Human Rights First“ vyresnioji konsultantė Daphne Eviatar teigė, jog tai, kad Baltieji rūmai jau dirba prie kalėjimo uždarymo plano, yra geras ženklas. Bet esą neaišku, ar jam pavyks prasimušti pro respublikonų pasipriešinimą Kongrese.
„Administracija vis dar gali padaryti daug, kad uždarytų kalėjimą. Jie nebegali tik toliau kaltinti Kongreso. Aišku, ir Kongresas turi pasistengti. Nebegalima žaisti šio politikos futbolo“, – pabrėžė D.Eviatar.
Respublikonai jau kelis kartus užkirto kelią prezidento planams uždaryti kalėjimą.
Šiuo metu Gvantanamo įlankos kalėjime dar laikoma 116 kalinių.
Per kiek daugiau negu dešimtmetį čia kalėjo maždaug 800 sulaikytųjų.
Amerikos pilietinių laisvių sąjunga teigia, kad 51 kalinys jau turėjo būti paleistas. Tačiau jie vis dar laikomi už grotų, nes nėra kur jų perkelti.
Prieštaringai vertinamos karinės bazės teritoriją rytiniame Kubos kyšulyje JAV kontroliuoja dar nuo 1903 metų.
Tačiau šią nuomos sutartį Kuba atsisako pripažinti jau nuo 1959 metų.
Havana yra nekart reikalavusi grąžinti šią žemę, bet Vašingtonas primena, kad Gvantanamo nuomos sutartis buvo laikoma amžina.
JAV kasmet visai karinei bazei išlaikyti išleidžia maždaug 500 mln. dolerių. Penktadalis šių pinigų skiriama vien prieštaringai vertinamo kalėjimo veikimui užtikrinti. („Time“, „Havana Times“, LR)

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.