Ši ceremonija, kurioje dalyvavo Kubos prezidentas Raulis Castro ir apie 10 tūkst. šalies valdančiojo elito narių bei jų svečių, bet nebuvo trapios sveikatos 88 metų Fidelio, buvo
pirmoji po diplomatinių santykių atkūrimo su Jungtinėmis
Valstijomis.
„Dabar prasideda ilgas ir sudėtingas kelias į dvišalių
santykių normalizavimą, kuris be kita ko apima blokados pabaigą ir
Gvantanamo jūrų pajėgų bazės grąžinimą“, – sakė Jose
Ramonas Machado Ventura, antrasis pagal rangą Kubos komunistų partijos narys.
J.R.Machado Venturos trumpa kalba labai skyrėsi nuo ištisas
valandas trukdavusios antiamerikietiškos retorikos, kuria garsėjo
Fidelis Castro – ypač pasisakydamas minint 1953 metų liepos 26
dieną jo vadovauto puolimo prieš Monkados kareivines Kubos Santjage
metines.
Nors ta operacija buvo nesėkminga, o F.Castro atsidūrė
kalėjime, ji davė pradžią revoliuciniam judėjimui, kuris
galiausiai nuvertė Fulgencio Batistos diktatūrą 1959 metais.
Kitoje salos pusėje esančioje sostinėje Havanoje 40 opozicijos
organizacijos „Moterys baltais drabužiais“ (Damas de Blanco)
aktyvisčių ir 27 kiti protestuotojai, dalyvavę kas savaite
rengiamose eitynėse, buvo sulaikyti kelioms valandoms, jų lyderė
Berta Soler sakė naujienų agentūrai AFP.
Kubos pareigūnai nepatvirtino informacijos apie tuos areštus.
Fidelis Castro 2006 metais atsistatydino iš prezidento posto dėl
pašlijusios sveikatos, o jo įpėdiniu tapęs jaunesnis brolis Raulis
ėmėsi riboto masto ekonomikos reformų. Tačiau Kubos valstybinė
ekonomika išlikusi daugiausiai sovietinio modelio, o jos būklė –
labai prasta.
Daugelis Kubos žmonių uždirba tik apie 20 JAV dolerių (18
eurų) per mėnesį, laukai iki šiol ariami jaučiais, o Havanoje
žmonėms tenka laukti ilgose eilėse, kad pasinaudotų viešuoju
transportu.
Venesuela, kuri ilgiau negu dešimtmetį buvo Havanos pagrindinė
sąjungininkė ir ekonomikos partnerė, dabar išgyvena politinę ir
ekonominę krizę, kuri, kaip prognozuoja analitikai, gali
destabilizuoti Kubą.
Praeitų metų gruodžio 17 dieną Raulis Castro ir JAV
prezidentas Barackas Obama apstulbino pasaulį,
paskelbę planus atkurti dvišalius santykius, nutrauktus prieš
daugiau negu pusę šimtmečio. Liepos 20-ąją abi buvusios Šaltojo
karo priešininkės iš naujo atidarė savo ambasadas viena kitos
sostinėse.
Tačiau JAV paskelbtas prekybos embargas lieka galioti, o
pasiūlymams jį atšaukti griežtai nepritaria respublikonų
vadovaujamas JAV Kongresas.
JAV karinių jūrų pajėgų bazė prie Gvantanamo įlankos
pietiniame Kubos pakraštyje dabar labiausiai žinoma dėl kalėjimo,
kuriame JAV laiko įtariamus teroristus ir kurį B.Obama nesėkmingai
stengėsi uždaryti.
Kuba sako, kad ta bazė yra užimta neteisėtai, bet Jungtinės
Valstijos su tuo nesutinka.
Vašingtonas sako žinantis prastą žmogaus teisių padėtį
Kuboje – vienintelėje komunistinėje vienpartinėje valstybėje
Amerikos ir Karibų regione.
Tačiau panašu, kad Amerika atsisakė savo principo, kad
dvišaliai santykiai gali būti atnaujinti tik tuo atveju, jeigu
Havana imsis pokyčių, kurių Vašingtonas nesėkmingai reikalavo
ilgiau negu penkis dešimtmečius.
Nors praėjo jau daug metų po Šaltojo karo pabaigos, Kuboje iki
šiol leidžiama veikti tik vienai politinei partijai, nėra laisvos
žiniasklaidos ir draudžiami valdžiai neįtinkantys vieši
susirinkimai.
84 metų Raulis Castro sakė, kad atsistatydins 2018 metais ir
įvardijo savo įpėdiniu 55 metų Komunistų partijos pareigūną
Miguelį Diazą-Canelį.