Šis sprendimas užbaigė ilgai Izraelio ir JAV santykius nuodijusią bylą, dėl kurios šalys nesutarė daugiau nei du dešimtmečius.
60 metų J. Pollardas atlieka bausmę vienoje iš pataisos įstaigų Šiaurės Karolinos valstijoje.
Jo advokatai taip pat pranešė, kad kalinys netrukus bus paleistas. Pasak jų, tokį sprendimą priėmė JAV kalinių lygtinio paleidimo komisija.
„Mes tikimės išvysti mūsų klientą laisvėje mažiau kaip po keturių mėnesių“, – pažymėjo teisininkai. Jie patikslino, kad J. Pollardas penkerius metus turės likti Jungtinėse Valstijose.
J. Pollardas dirbo Amerikos karinių jūrų pajėgų žvalgyboje analitiku. JAV pareigūnų duomenimis, 1984 metais jis pradėjo bendradarbiauti su Izraelio specialiosiomis tarnybomis, bet per metus buvo demaskuotas.
Iš pradžių J. Pollardas neigė perdavinėjęs slaptus dokumentus Izraelio žvalgybai, bet vėliau pripažino savo kaltę.
Jis prisipažino veikęs ne tik iš ištikimybės žydų valstybei, bet ir dėl pažadėto 50 tūkst. dolerių atlygio.
Nors jo bendradarbiavimas su Izraeliu buvo trumpas, Centrinė žvalgybos valdyba jo karjerą apibūdina kaip „intensyvią“, kadangi J.Pollardas slaptą informaciją perduodavo du kartus per savaitę.
Šnipo dokumentų prikimštuose lagaminuose, kaip pranešama, būdavo daug jautrių žvalgybos duomenų apie arabų šalių, Pakistano ir Sovietų Sąjungos karinius pajėgumus.
Bendramoksliai iš Stanfordo universiteto Kalifornijoje prisimena, kad J.Pollardas gyrėsi savo „Mosado agento vaidmeniu“.
Po savo suėmimo buvęs šnipas bendradarbiavo su JAV tyrėjais ir pateikė svarbių įžvalgų apie Izraelio šnipinėjimo programas ir prioritetus.
J.Pollardo byla labai pakenkė Izraeliui, kurio agentai iki tol buvo stipriai priklausomi nuo savo kolegų iš JAV.
Nuo 1987 metų jis atlieka įkalinimo iki gyvos galvos bausmę už šnipinėjimą Izraelio naudai.
Jam buvo suteikta Izraelio pilietybė ir žydų valstybė ne kartą prašė pasigailėti J. Pollardo. Vašingtonas visus šiuo prašymus atmetė.
Dabar J.Pollardas per savo atstovus teigė, kad labiausiai laukia susitikimo su savo mylima žmona Esther ir padėkojo savo rėmėjams JAV bei Izraelyje.
JAV malonės komisija vienbalsiai patvirtino J.Pollardo prašymą liepos 7 dieną.
Nors buvęs šnipas buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos, pagal nuosprendžio sąlygas jis po 30 metų galėjo prašyti malonės.
Šiuo metu tarp ilgamečių sąjungininkių taip pat mezgasi nesutarimai dėl Irano branduolinės programos susitarimo, kuriam Izraelis nepritaria.
Tačiau Baltieji rūmai paneigė, kad sprendimui suteikti J.Pollardui malonę turėjo įtakos politiniai arba diplomatiniai motyvai.
