„Joks iššūkis nekelia didesnės grėsmės mūsų ateičiai ir
ateities kartoms negu klimato pokyčiai, – perspėjo B.Obama. –
Esama tokio dalyko kaip pavėlavimas.“
„Tai vienas iš retų atvejų – dėl savo dydžio, dėl savo
masto; ir jeigu nepasielgsime teisingai, galime nesugebėti sugrįžti
į ankstesnę padėtį, – prezidentas pridūrė kalbėdamas
Baltuosiuose rūmuose. – Galime nesugebėti pakankamai
prisitaikyti.“
Stengdamasis bent sulėtinti šį procesą, B.Obama paskelbė, kad
jėgainių savininkai privalo iki 2030 metų sumažinti išmetamo
anglies dvideginio kiekį 32 proc. lyginant su 2005 metų lygiu.
Elektrinių išmetalai sudaro apie 40 proc. viso JAV išmetamo
anglies dvideginio, kuris yra labiausiai paplitusios šiltnamio
efektą sukeliančios dujos, skatinančios klimato šiltėjimą.
B.Obama aiškino, kad „šis žingsnis yra svarbiausias, kurį
Amerika kada nors atliko kovoje su pasaulinio klimato pokyčiais“.
Prezidento pranešimas tapo startiniu šūviu ištisus mėnesius
truksiančioje Baltųjų rūmų ekologinėje kampanijoje, kuri
turėtų tapti B.Obamos politinio palikimo sudedamąja dalimi.
Vėliau rugpjūtį B.Obama taps pirmuoju prezidentu, kada nors
aplankysiančius Aliaskos Arkties regioną.
„Mūsų tėvynainiai amerikiečiai jau stebėjo, kaip jų
bendruomenės niokojamos tirpstančio ledo ir kylančių
vandenynų“, – pabrėžė jis.
Rugsėjį, kai B.Obama priims Baltuosiuose rūmuose popiežių
Pranciškų, tikimasi, kad jie abu paskelbs įkvepiantį bendrą
kreipimąsi imtis veiksmų.
Tuo tarpu gruodį visų valstybių atstovai susirinks Paryžiuje
patvirtinti taisyklių, kurios turėtų padėti užtikrinti, jog
pasaulio klimatas neatšiltų labiau negu dviem laipsniais Celsijaus
lyginant su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos.
Užsimojo per plačiai?
Tačiau B.Obamos iniciatyva sulaukė atšiauraus atsako iš
respublikonų kontroliuojamo Kongreso, kuris pareiškė, kad
prezidentas „per plačiai užsimojo“ ir šios priemonės yra
„itin griežtos“.
Prieš metus pateiktame pirminiame pasiūlyme B.Obamos
administracija ragino energetikos sektorių sumažinti išmetamo
anglies dvideginio kiekį 30 procentų.
Klimato pokyčiai Amerikoje yra itin opi tema, o bet kokie
suvaržymai yra politiškai jautrus žingsnis, nes akmens anglių,
kurios yra vienas iš labiausiai aplinką teršiančių energijos
šaltinių, gavyba ir naudojimas tebėra svarbus JAV pramonės
sektorius.
Ši pramonė turi įtakingų šalininkų, tokių kaip Senato
daugumos lyderis Mitchas McConnellas,
atstovaujantis akmens anglių turtingam Kentukiui.
„Šios didžiulio masto reguliavimo priemonės ne tik nesugebės
reikšmingai paveikti pasaulinio klimato, bet ir gali pakenkti
aplinkai, jeigu energijos gamyba bus perkeliama į šalis,
pasižyminčias prastais aplinkosaugos standartais, tokias kaip Indija
ir Kinija“, – sakė M.McConnellas.
Atstovų Rūmų lyderis Kevinas McCarthy kaltino B.Obamą pasirinkus „žaliąjį palikimą vietoje augančios
ekonomikos“.
Amerikos koalicija už švarią anglių elektrą, kuri yra šios
pramonės lobistinė organizacija, sako, kad B.Obamos administracija
„vykdo neteisėtą planą, kuris pabrangins elektrą ir atims darbą
iš žmonių“.
Kaltindamas savo kritikus „panikos kurstymu“, B.Obama tikina,
kad pareiškimai apie neva pabrangsiančią elektrą, gresiantį
energijos stygių ir žalą ekonomikai pasirodys esantys neteisingai.
„Kai prezidentas (Richardas) Nixonas nusprendė kažką daryti dėl smogo, kuris dusino mūsų miestus, jie
perspėjo, kad tai sužlugdys automobilių pramonę. To nenutiko“,
– aiškino B.Obama.
„1990 metais, kai prezidentas respublikonas George'as H.W.Bushas
nusprendė kažką daryti dėl rūgščiųjų lietų, (jie) sakė, kad
elektros kainos padidės, o žiburiai užges. To nenutiko“,–
tęsė jis.
„Mes turime vienintelius namus. Turim vienintelę planetą.
Nėra jokio atsarginio plano“, – pažymėjo JAV lyderis.