Katalikų doktrina sako, kad išsiskyrę tikintieji, kurie sukuria
naujas šeimas, buvusiam sutuoktiniui dar gyvam esant, gyvena
nuodėmėje ir kad jiems neturi būti leidžiama priimti Komunijos
sakramentą, todėl daugelis tokių žmonių jaučiasi esantys
atstumti Bažnyčios.
Pranciškaus pabrėžiama mintis, kad Bažnyčios vadovybė
turėtų būti gailestinga, padidino daugelio tokių katalikų viltis,
kad pontifikas gali atšaukti draudimą suteikti Komuniją.
Vatikanas rudenį surengs pakartotinį pasitarimą šeimos
klausimais, kai pernai surengtas panašus susitikimas nepateisino
išsiskyrusių katalikų vilčių, kad to draudimo bus atsisakyta.
Savo naujausiuose komentaruose Pranciškus tokio pažado
nesuteikė, bet tvirtino, kad Bažnyčios požiūris turi pasikeisti.
„Kaip rūpinamės tais, kurie negrįžtamai nutrūkus jų
šeimos ryšiams sudarė naują sąjungą?“ – klausė jis.
„Žmonės, kurie pradeda naują sąjungą, žlugus jų
sakramentinei santuokai, toli gražu nėra ekskomunikuoti, todėl su
jais jokiu būdu negalima elgtis taip tarsi jie būtų (atskirti nuo
Bažnyčios), – Pranciškus sakė maldininkams ir turistams per savo
pirmąją bendrąją audienciją po vasaros atostogų. – Jie
visuomet priklauso Bažnyčiai.“
Pranciškus kėlė klausimą, kaip Bažnyčia gali reikalauti, kad
tų žlugusių santuokų vaikai būtų auklėjami savo tėvų
„tvirto ir praktikuojamo tikėjimo pavyzdžiu, jeigu mes juos
(tėvus) laikome toli nuo bendruomenės gyvenimo, tarsi jie būtų
ekskomunikuoti?“
Galimybė tikintiesiems dalyvauti Eucharistijoje laikomas būtinu
visiško dalyvavimo katalikų bendruomenėje elementu.
Popiežius ragino ganytojus „neužkrauti papildomos naštos,
kuri tenka tokioje padėtyje atsidūrusiems vaikams. Deja, tokių
vaikų ir jaunų žmonių skaičius iš tikrųjų didelis“.
Bažnyčia taip pat turi nevienodai traktuoti „išsiskyrusius,
nelygu kokios priežastys nulėmė išsiskyrimą“, pažymėjo
Pranciškus.