Prezidentas pradėjo eiti pareigas po to, kai Nacionaliniame Susirinkime davė priesaiką: „Tautos valia pradėdamas eiti Lenkijos Respublikos prezidento pareigas iškilmingai prisiekiu, kad būsiu ištikimas Konstitucijos nuostatoms, nepalenkiamai saugosiu Tautos orumą, Valstybės nepriklausomybę ir saugumą, o Tėvynės ir piliečių gerovė man visada bus aukščiausias priesakas“.
43 metų pamaldus katalikas A.Duda savo priesaiką bendrame aukštųjų ir žemųjų parlamento rūmų posėdyje užbaigė neprivaloma fraze: „Tepadeda man Dievas.“ Greta A.Dudos stovėjo jo žmona Agata. Prezidento tėvai ir dukra taip pat stebėjo prisaikdinimo ceremoniją.
Kreipdamasis į parlamento aukštųjų ir žemųjų rūmų bendro posėdžio dalyvius, naujasis prezidentas padėkojo savo pirmtakams, išrinktiems lenkų per demokratinius rinkimus.
A.Duda ypač dėkojo velioniui Lechui Kaczynskiui ir pabrėžė, kad darbas su tuo konservatyvių pažiūrų lyderiu padėjo jam pasiruošti dalyvauti politikoje, suprantamoje kaip procesas, turintis užtikrinti bendrąją gerovę. A.Duda palaikė glaudžius ryšius su velioniu L.Kaczynskiu, kuris žuvo per lėktuvo katastrofą Rusijoje netoli Smolensko 2010 metais.
Kalbėdamas apie užsienio politiką, prezidentas pabrėžė, kad reikia užtikrinti didesnį NATO dalyvavimą Lenkijoje ir padidinti Lenkijos autoritetą Europos Sąjungoje.
„Visiems mums Vidurio ir Rytų Europoje reikia didesnio NATO dalyvavimo čia, atsižvelgiant į dabartinę sudėtingą geopolitinę situaciją“, – sakė A.Duda, turėdamas galvoje Rusijos veiksmus kaimyninėje Ukrainoje.
Prezidentas išreiškė viltį, jog „tai bus aiškiai garantuota“ kitame NATO viršūnių susitikime, kuris ateinančiais metais vyks Varšuvoje. Jis pavadino savo programą „Niuportas Plius“ pagal pernai rugsėjo pradžioje Niuporto mieste Velse vykusį NATO viršūnių susitikimą, kuriame buvo priimtas sprendimas dėl naujų greitojo reagavimo pajėgų regione, kurios tebeformuojamos. A.Duda tvirtina, jog to nepakanka.
Kalbėdamas apie Europos Sąjungą, naujasis prezidentas žadėjo įgyvendinti „korektyvą“ ir autoritetingiau kalbėti apie Lenkijos tikslus ir poreikius, kad jie būtų aiškesni politiniams partneriams.
A.Duda pabrėžė, jog stengsis geriau ginti Lenkijos interesus užsienyje: „Turime užtikrinti Europos Sąjungos darną, tačiau tokiu būdu, kad to siekiant, būtų atsižvelgiama ir į mūsų interesus“.
Grįždamas prie vidaus politikos, naujasis prezidentas pažadėjo sutelkti dėmesį į neprivilegijuotųjų visuomenės sluoksnių poreikius.
„Darysiu viską, kad nenuvilčiau jūsų lūkesčių. Tesėsiu priešrinkiminius pažadus“, – sakė A.Duda ir pridūrė, jog kalba apie savo pažadą padidinti neapmokestinamų metinių pajamų sumą bent iki 8 000 zlotų (maždaug 1 928 eurų; dabar ši suma yra 3 tūkst. zlotų – 723 eurai), taip pat atšaukti sprendimą pavėlinti išėjimo į pensiją amžių.
Naujasis šalies vadovas pasisakė už abipusę pagarbą ir pabrėžė, kad Lenkijos visuomenėje reikia atkurti bendrumo jausmą.
A.Duda sakė dažnai girdėdavęs sakant lenkus, kad jie ilgisi vieningesnės visuomenės.
„Žmonės svajoja apie bendrumą, panašų į egzistavusį „Solidarumo“ laikais, 9-ame dešimtmetyje“, – pabrėžė jis.
Prezidentas sakė, kad būtina stiprinti abipusę pagarbą, kuri yra visuomenės vienybės pagrindas.
„Ir galėsime pataisyti Lenkiją tik tuomet, jeigu būsime bendruomenė“, – pabrėžė A.Duda.
Prisaikdinimo ceremonijoje dalyvavo ir kadenciją baigęs valstybės vadovas Bronislawas Komorowskis, kurį A.Duda gegužės 24 dieną vykusiame antrajame prezidento rinkimų ture įveikė surinkęs 51,55 proc. balsų. Jo varžovas gavo 48,45 proc. balsų.
B.Komorowskis laikomas artimu valdančiajai centro pakraipos Pilietinei platformai (PO), kuri valdžioje yra nuo 2007 metų, tačiau viešosios nuomonės apklausose dabar atsilieka nuo konservatyvios opozicinės „Įstatymo ir teisingumo“ partijos (PiS) ir gali pralaimėti jai spalį vyksiančiuose visuotiniuose rinkimuose.
Gegužės pabaigoje išrinktasis prezidentas tesėdamas prieš rinkimus duotą pažadą pasitraukė iš PiS.
Kalbėdamas birželio viduryje vykusiame PiS suvažiavime A.Duda išdėstė savo prezidentavimo koncepciją: „Idėja kurti valstybę, kuri būtų visiems teisinga; valstybę, kurioje su kiekvienu piliečiu būtų lygiai elgiamasi; valstybę, kuri su savo piliečiais elgtųsi sąžiningai, gebėtų apginti silpnesnį ir neturėtų bijoti stipresnio.“
38 mln. gyventojų turinčios Lenkijos prezidentas turi ribotas galias, tačiau yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, vadovauja užsienio politikai, gali inicijuoti ir vetuoti įstatymus.
