Gindamas „pačius svarbiausius užsienio politikos debatus“
nuo Irako karo, B.Obama sakė, kad Kongresas neturėtų svyruoti
spaudžiamas kritikų, kurie, kaip jau esą įrodė istorija, buvo
neteisūs.
„Kongresui atmetus šią sutartį JAV administracijai, kuri yra
absoliučiai pasiryžusi neleisti Iranui įgyti branduolinio ginklo,
būtų palikta vienintelė išeitis: dar vienas karas Artimuosiuose
Rytuose“, – perspėjo jis.
„Daugelis tų pačių žmonių, kurie pasisakė už karą Irake,
dabar ragina atmesti Irano branduolinę sutartį“, – pridūrė
prezidentas, ragindamas įstatymų leidėjus verčiau pasirinkti jau
gerokai apleistą Amerikos stiprios diplomatijos tradiciją.
B.Obamai iškilti į valdžią padėjo pykčio banga dėl
ankstesnio JAV prezidento George'o W.Busho
sprendimo pradėti invaziją į Iraką.
Priminimas apie Irako karą gali būti jautriai priimtas Kongrese,
ypač tarp Senato demokratų, kurių 2002 metais atiduoti balsai už
tą invaziją padėjo pradėti aštuonerius metus trukusį konfliktą,
aptemdžiusį jų reputaciją.
Vis dėlto B.Obama pažymėjo, kad šįkart balsavimas bus
svarbesnis negu bet kurio politiko karjera.
„Jeigu Kongresas pražudys šį susitarimą, prarasime ne vien
Irano branduolinės programos suvaržymus arba sankcijas, kurias
kruopščiai kūrėme, – perspėjo jis. – Prarasime kai ką dar
brangesnio: pasitikėjimą Amerika kaip diplomatijos lydere.
Pasitikėjimas Amerika yra tarptautinės sistemos inkaras.“
Pateikdamas dabar nepopuliarų Irako karą kaip perspėjantį
pavyzdį, B.Obama taip pat priminė JAV prezidento Johno F.Kennedy diplomatines pastangas susitarti su branduolinį ginklą turinčia Sovietų Sąjunga.
Šiuos komentarus B.Obama išsakė Vašingtone įsikūrusiame
Amerikos universitete – toje pačioje institucijoje, kurioje
J.F.Kennedy 1963 metais, sakydamas kalbą mokslo metų pradžios
proga, tvirtai pasisakė už taiką, nors šalyje buvo raginama
smarkiai sustiprinti karinės pajėgas, kad būtų sukurta atsvara
Sovietų Sąjungai.
Kalbėdamas praėjus metams nuo Kubos raketų krizės ir likus
keliems mėnesiams iki jo nužudymo, J.Kennedy perspėjo, kad
perdėtas JAV galios demonstravimas gali suteikti „kapo ramybę arba
vergo saugumą“.
Kaip atsvarą JAV lyderis pasiūlė diplomatinėmis pastangomis
suvaldyti „vieną iš didžiausių grėsmių, iškilusių žmonijai
1963 metais – tolesnį branduolinių ginklų platinimą“.
„Jaunas prezidentas pasiūlė kitokią viziją, – aiškino
B.Obama. – Jo nuomone, stiprybė apima stiprias ginkluotąsias
pajėgas ir ryžtą ginti mūsų vertybes visame pasaulyje.“
B.Obama taip pat pasistengė pabrėžti nesanti silpnas ir
nelinkęs nuolaidžiauti.
„Pasiunčiau į karo veiksmus dešimtis tūkstančių jaunų
amerikiečių. Kai kada sėdėdavau prie jų lovų, kai jie grįždavo
namo. Esu įsakęs imtis karo veiksmų septyniose šalyse“, –
sakė jis.
Prezidentas pridūrė, kad „kai kada (panaudoti) jėgą yra
būtina“, ir kad toks laikas gali ateiti, jeigu Iranas nesilaikys
susitarimo – tačiau ne dabar.
Tikimasi, kad Kongresas balsuos dėl šio klausimo artimiausiomis
savaitėmis.
Tuo tarpu kritikai piktai atmetė B.Obamos retoriką, sakydami,
kad jis naudoja klaidingą dichotomija tarp karo ir taikos.
B.Obama taip pat pripažino, kad lėšos, kurias Iranas gaus, kai
bus sušvelnintos jam taikomos sankcijos, gali būti Teherano
panaudotos „teroristinėms organizacijoms“ finansuoti, tačiau
tvirtino, kad tai yra geriau nei leisti šiitiškai respublikai
pasigaminti branduolinių ginklų.
„Tiesa ta, kad Iranas visada gali rasti būdų finansuoti šias
pastangas“, – sakė B.Obama kalboje, kurioje jis Iraną pavadino
„pavojingu ir represyviu“.
Tačiau „kad ir kokią naudą Iranas galėtų gauti iš
sankcijų sušvelninimo, ji nublanksta lyginant su ta grėsme, kurią
jis galėtų kelti su su branduoliniu ginklu“, pridūrė JAV
lyderis.
JAV lyderis taip pat išskyrė Amerikos sąjungininką Izraelį
kaip vienintelę šalį, kuri atvirai nepritaria pasaulio galybių ir
Irano pasiektam istoriniam susitarimui, tačiau patikino, kad jis bus
naudingas ir žydų valstybei.
„Šis susitarimas yra ne tik geriausias pasirinkimas tarp
alternatyvų, tai stipriausias bet kada derybomis pasiektas
neplatinimo susitarimas“, – tikino B.Obama.
„Ir kadangi tai yra toks stiprus susitarimas, visos šalys
pasaulyje, kurios viešai jį komentavo, – išskyrus Izraelio
vyriausybę – išreiškė jam pritarimą“, – pridūrė jis.
B.Obama pažymėjo, kad „niekas negali kaltinti Izraelio, kad
jis su giliu skepticizmu vertina bet kokį susitarimą su tokia
vyriausybe kaip Irano.“
Tačiau, kaip pridūrė jis, „branduoline bomba ginkluotas
Iranas yra kur kas pavojingesnis Izraeliui, Amerikai ir visam
pasauliui“.