Per pastaruosius metus Libane, priešingai nei kaimyninėse konfliktų draskomose šalyse, buvo gana ramu.
Kur kas didesnė šalies problema – nuolatinės politikų rietenos, dėl kurių valdžia jau daugiau nei metus negali susitarti dėl to, kas laimėjo prezidento rinkimus.
Tačiau šią vasarą Libano sostinė politikos įtaką pajuto dar ryškiau. Prieš dvi savaites nustojo veikti pagrindinis Beiruto sąvartynas.
Jį nuspręsta uždaryti jau prieš metus, tačiau sprendimas buvo atidėtas tikintis, kad valdžia per šį laiką suspės rasti kitą vietą, tinkamą atsikratyti miesto šiukšlių.
Tačiau miesto taryba nesiėmė jokių veiksmų, tad Beiruto gatvėse ir priemiesčiuose iškilo milžiniškos šiukšlių krūvos, rusenančios saulės atokaitoje.
Šiukšlių problema – lyg uždelsto veikimo bomba.
Mat Libanui jau seniai trūksta normaliai veikiančių šiukšlių rūšiavimo tarnybų, o apie atliekų perdirbimą apskritai net nekalbama.
Atostogos tarp šiukšlių
Šiemetė vasara Beirute intensyvi. Į miestą koncertuoti atvyksta pasaulinio garso žvaigždės – žymiuose Libano vasaros festivaliuose apsilankys dainininkas Charles’is Aznavouras, sopranas Ana Netrebko ir džiazo atlikėjas Richardas Bona.
Beiruto barai ir paplūdimiai sausakimši, tačiau į naktinius klubus traukiantys vakarėlių mėgėjai turi šokinėti per pūvančių šiukšlių kalnus.
Mieste jau kelis mėnesius laikosi 30 laipsnių karštis, o vietos žmonių jau seniai nekenčiami elektros tiekimo trikdžiai vis dažnėja.
Prie šių įprastų problemų pridėjus dar ir šiukšlių dvoką jau būtų sunku stebėtis, kad du milijonai Beiruto gyventojų nebeturi kantrybės.
„Tai tikras skandalas, o dar blogiau yra tai, kad politikai net neketina atsistatydinti“, – piktinosi Libano ekologinio judėjimo vadovas Paulis Abi Rachedas.
Kai šiukšles nustota vežti į sąvartyną, atliekos pradėjo kauptis gatvėse, ant šaligatvių ir prie įėjimų į pastatus.
Dvokas vietomis toks baisus, kad miestiečiai nuo jo veidus dengiasi chirurginėmis kaukėmis.
Tiesa, šiukšlių pragaro kol kas išvengė tik prabangiausias miesto rajonas. Rūpestingai restauruotų Osmanų imperijos laikus menančių pastatų ir naujų daugiabučių gyventojų šiukšlės kol kas išvežamos į tuščią sklypą ir uždengiamos polietileno plėvele.
Libaniečiai kovoja patys
Libano šiukšlių tvarkymo įmonė „Sukleen“ kai kuriose šalies vietose ėmėsi išvežti šiukšles į du laikinus sąvartynus. Vienas jų įrengtas šalia Beiruto tarptautinio oro uosto.
Tačiau ir jie jau beveik pripildyti, o aplinkinių regionų savivaldybės nė neketina priimti Beiruto šiukšlių.
Gyventojai pradėjo suktis kaip išmano – kai kurie sumoka privatiems sunkvežimių savininkams, kad paimtų jų šiukšles, o po to naktį iškrautų neaiškioje vietoje.
P.Abi Rachedo teigimu, šiukšlės jau pasirodė gamtoje ir teršia upes bei slėnius, todėl rajonuose žmonės jau ėmėsi to, kas buvo populiaru per 1975–1990 metų pilietinį karą.
„Jau esame pasiekę tokį tašką, kai žmonės šiukšles užkasa po žeme“, – stebėjosi žaliųjų aktyvistas.
Miestas kenčia tyliai
Gatvių darbininkai Beiruto šiukšlių krūvas barsto klinčių dulkėmis ir pesticidais, kad užmaskuotų smarvę ir sustabdytų kenkėjų plitimą.
Dėl deginamų šiukšlių miesto padangę uždengė rudi nuodingi dūmai.
„Mano pareiga pranešti apie pavojų sveikatai, kurį gali sukelti ši situacija. Nebeturime prabangos laukti“, – spaudos konferencijoje įspėjo sveikatos ministras Waelis Abou Faouras.
Tiesa, Vokietija jau pasiūlė Libano šiukšles eksportuoti jūra.
Vyriausybė pranešė apsvarstysianti šį pasiūlymą, nes yra ir kitų variantų – šiukšlių deginimo krosnys arba nauji sąvartynai.
Tačiau politikai pernelyg neskuba. Šiukšlių problema vis perkeliama iš vieno posėdžio darbotvarkės į kito.
Vis dėlto libaniečių pasipiktinimas kol kas tylus. Gatvėse beveik niekas neprotestuoja. Kaip ir įprasta Libane, gyvenimas toliau slenka įprasta vaga.
Miestiečiai patys pripažįsta, kad kol besikaupiančios šiukšlių krūvos nesukels dar didesnio pykčio, situacijai beveik nėra galimybės pasikeisti. (AP, LR)
