Vladimiro Putino nedomino sostas Kremliuje?

Iš Rusijos dabar jau pabėgęs Sergejus Pugačiovas Prancūzijoje gali kalbėti laisvai. Ir kalba daug – dabar jis atskleidė, kad Vladimiras Putinas prieš 15 metų visai nenorėjo užimti šalies prezidento posto.

V.Putinas visada buvo lengvai paveikiamas šalia jo esančių žmonių<br>AP nuotr. iš archyvo
V.Putinas visada buvo lengvai paveikiamas šalia jo esančių žmonių<br>AP nuotr. iš archyvo
Daugiau nuotraukų (1)

„Lietuvos rytas“

2015-08-07 10:09, atnaujinta 2017-10-21 17:05

Kai grupė užkulisinių Kremliaus valdovų 1999-aisiais ieškojo įpėdinio vis padrikesniam Rusijos prezidentui Borisui Jelcinui, jie netrukus apsistojo ties menkai žinomo biurokrato, buvusio KGB agento V.Putino kandidatūra.

Nors pastarojo autokratinis režimas šiandien jau tvirtai sukaustęs šalį, anuomet jo paskyrimui premjeru, o tada dalyvavimui prezidento rinkimuose prieštaravo pirmiausia pats V.Putinas.

„Jis nenorėjo tapti prezidentu ir planavo apskritai pasitraukti iš valstybės tarnybos“, – Laisvosios Europos radijui atskleidė 2011 metais iš Rusijos dėl jo verslui mestų įtarimų pasitraukęs S.Pugačiovas.

Į postą kėsinosi saugumiečiai

Su žurnalistais šis verslininkas dabar bendrauja iš Prancūzijos, kur yra pasitraukęs į savanorišką tremtį. Kremlius jau įšaldęs 15 mlrd. dolerių S.Pugačiovo turto.

Teisėsaugos Maskvoje įtarimus neigiantis rusas Nicoje, kur atvyko iš Londono, jaučiasi saugus ir mielai dalina interviu Vakarų žiniasklaidai apie V.Putino iškilimą į valdžią. S.Pugačiovas anksčiau ir buvo vadinamas V.Putino bankininku.

Kadaise vienu turtingiausių žmonių Rusijoje laikytas S.Pugačiovas teigia, kad būtent jis pirmasis pasiūlė B.Jelcino įpėdiniu pasirinkti V.Putiną.

Neva jis įžvelgė, kad B.Jelciną savo kandidatu būtų pakeitę kietosios linijos šalininkai iš Rusijos saugumo tarnybų.

Tiesa, ir pats V.Putinas tuo metu jau buvo iš Sankt Peterburgo, kur dirbo savo politiniam krikštatėviui – miesto merui Anatolijui Sobčiakui, persikraustęs į sostinę – vadovauti Federalinei saugumo tarnybai (FST).

„Tada Borisas Jelcinas buvo iš esmės praradęs valdžią, nes saugumiečiai darė spaudimą liberalams, kurie supo prezidentą. O kadangi V.Putinas tuo metu jau vadovavo FST, jo paskyrimu premjeru buvo galima apsidrausti nuo perversmo“, – teigė S.Pugačiovas.

B.Jelcino aplinka esą vertino V.Putiną, nes jis „dirbo su liberalių pažiūrų A.Sobčiaku, bet jau turėjo svarbių ryšių ir FST“.

Be to, darbas Sankt Peterburgo merijoje vakariečiams sudarė įspūdį, kad V.Putinas „žvelgia į Vakarus“.

A.Sobčiakas buvusio savo pavaldinio taip gerai nevertino.

S.Pugačiovo paklaustas, ar nenorėtų dirbti su V.Putinu Kremliuje, buvęs Sankt Peterburgo meras, kuris 2000-ųjų vasarį mirė, esą atsakė: „V.Putinas negali būti prezidentu. Jūs turbūt juokaujate.“

Norėjo išvykti į užsienį

Skeptiškai savo galimybes vertino ir pats V.Putinas. Anot S.Pugačiovo, „jis nenorėjo vadovauti vyriausybei ir visai šaliai. Jis norėjo viso to išvengti“.

„Iš tiesų manau, kad jis nemanė, jog tai įmanoma. V.Putinui atrodė, kad jis labai rizikuoja. Tuo metu jis tiesiog negalėjo įsivaizduoti savęs Rusijos prezidentu“, – pasakojo S.Pugačiovas.

Tokius žodžius iš dalies patvirtina 1998–2000 metais populiarias politines laidas vedusio žurnalisto Sergejaus Dorenkos pasakojimas. Jis prieš 14 metų studentams teigė: „V.Putinas ilgai spyriojosi, bet galiausiai jie jį įtikino.“

„Su V.Putinu kalbėdavomės kone kasdien, švęsdavome gimtadienius, kartu atostogaudavome. Jis man sakė, kad nori imtis verslo ar kraustytis į užsienį. Fantazijų jis turėjo daug“, – teigė S.Pugačiovas.

Dabar Rusijos prezidentas nuo buvusio bendražygio jau nusisukęs. Maskvoje S.Pugačiovas dar 2009-aisiais buvo apkaltintas maždaug 1 mlrd. dolerių vagyste iš savo įsteigto banko „Mežprombank“.

52 metų S.Pugačiovas iš Rusijos iš pradžių pasitraukė į Jungtinę Karalystę, bet šiemet turėjo kraustytis ir iš Londono. Jis pareiškė bijantis dėl savo ir savo šeimos saugumo.

Malonus pokalbis Amsterdame

Verslininkas dabar tvirtina, kad V.Putinas visada buvo lengvai paveikiamas šalia jo esančių žmonių: „Jo aplinka, daugiausia saugumiečiai, laisvai varžosi dėl valstybinių milijardų.“

„Mūsų santykiai per daug metų pasikeitė. 1996 metais sutarėme puikiai, o dabar situacija kitokia.

Tiesa, konkretaus priešiškumo nėra. Aš nesu disidentas, režimo kritikas ar opozicijos aktyvistas“, – svarstė S.Pugačiovas.

Paskutinį kartą su Rusijos prezidentu jis buvo susitikęs 2013 m. Amsterdame. V.Putinas esą buvo maloniai nustebintas, su senu pažįstamu kalbėjo atvirai ir „toli gražu neliūdėjo“ dėl susitikimo.

„Man tai atrodė keista, nes Kremlius išplėšė visą mano turtą Rusijoje. Bet jis pareiškė: „Taip, girdėjau, kad kažkas vyksta. Nesuprantu, kas prieš tave eina. Paskambink, ir aš išsiaiškinsiu.“

Iš draugų girdėjau, kad V.Putinas iš tikrųjų bandė kažką dėl manęs padaryti.

Bet niekas nepasikeitė“, – sakė S.Pugačiovas. („Radio Free Europe“, AP, LR)

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.