Su jais japonas gyvena jau 70 metų. Žiauriais randais padengta visa vyro nugara, o priekyje žioji skylės, po kuriomis prie jo plaučio liečiasi trys likę vienos pusės šonkauliai. Jie sunkina japono kvėpavimą, ir reikalauja nuolatinio drėkinimo. Vyrui kiekvieną ryta jas kremu sutepa žmona. Kiekviena japono diena yra lydima skausmo.
Nelemtą 1945 metų rugpjūčio 9-osios dieną tuomet šešiolikametis S.Taniguchi dirbo laiškininku. Galingas atominis smūgis nubloškė japoną nuo dviračio. Nors ir buvo per beveik du kilometrus nuo sprogimo epicentro, S.Taniguchi buvo itin sunkiai sužeistas.
Po kurio laiko pabudęs jis kelias dienas šlitinėjo dulkėse, nesuvokdamas, kokie rimti jo sužeidimai. Tuomet dar paauglys, S.Taniguchi jautė į savo kojas besiliečiantį „medžiagos“ gabalą. Tai buvo kabanti atplyšusi jo nugaros oda.
Vėliau japonui teko net 21 mėnesį gulėti ant pilvo, kol gydytojai bandė gelbėti jo yrančius audinius ir atvirai matomus kaulus. Tuomet dar berniukas, japonas nuolat girdėdavo pro šalį einančias seseles viena kitos klausiančias, ar jis yra lavonas. Japonas tuo metu tenorėjo mirti.
Būtent todėl, kad tiek ilgai pragulėjo nenatūralioje padėtyje, S.Taniguchi nebegali ištiesti kairės savo rankos. Besivystantys kaulai suaugo taip, kad alkūnės sąnarys tapo sunkai judinamas.
S.Taniguchi po tiek metų tikisi vieno – kad niekam pasaulyje daugiau neteks kentėti nuo atominių ginklų. Jis vadovauja Nagasakio sprogimą išgyvenusių žmonių grupei, kuri dirba atominio nusiginklavimo labui. Tačiau amžius ir plaučių uždegimas po truputį trukdo vyrui dirbti visu pajėgumu.
Jo balse jausti nervingumas:
„Noriu, kad tai būtų pabaiga“, – tarė jis, atgal vilkdamasis marškinius.
Antroji amerikiečių atominė bomba „Storulis“ (angl. „Fat Man“) buvo paleista ant Nagasakio miesto Japonijoje, nužudydama per 70 tūkstančių žmonių. Japonija pasidavė po šešių dienų, užbaigdama Antrąjį pasaulinį karą.
