Dešimtys tūkstančių žmonių susirinko prisiminti daugiau nei 74 tūkst. gyventojų, kone akimirksniu žuvusių per patį sprogimą arba nuo jo padarinių praėjus daugeliui mėnesių ir metų po bombardavimo.
Varpai Nagasakyje pradėjo gausti 11 val. 2 min. vietos (5 val. 2 min. Lietuvos) laiku – tą pačią akimirką, kai 1945 metų rugpjūčio 9 dieną virš šio uostamiesčio iškilo atominis grybas, pavertęs jį liepsnos kamuoliu, o per tą bombardavimą gyvi likę žmonės, kurie dabar yra senyvo amžiaus, aukų artimieji, vyriausybės atstovai ir svečiai iš užsienio nulenkė galvas per tylos minutę.
Nagasakis buvo subombarduotas praėjus trims dienoms po to, kai pirmoji atominė bomba buvo numesta ant Hirošimos. Tame mieste šią savaitę irgi vyko tragedijos, nusinešusios iš viso 140 tūkst. žmonių gyvybių, atminimo ceremonijos.
Premjeras Shinzo Abe padėjo gėlių vainiką. Ceremonijoje netoli vietos, kur baigiantis Antrajam pasauliniam karui JAV kariškiai numetė pirmąją plutonio bombą „Fat Man“ („Storulis“), taip pat dalyvavo 75 šalių atstovai, įskaitant JAV ambasadorę Japonijoje Caroline Kennedy.
„Kaip vienintelės šalies, per karą atakuotos atomine bomba, atstovas aš atnaujinu mūsų ryžtą vadovauti pasaulinėms branduolinio nusiginklavimo pastangoms, kad būtų sukurtas pasaulis be tokių ginklų“, – savo kalboje sakė Sh.Abe.
Jis taip pat sakė, kad šalis toliau laikysis savo senų nebranduolinių principų: negaminti, neturėti ir neleisti laikyti branduolinių ginklų Japonijos teritorijoje.
Sh.Abe buvo kritikuojamas dėl to, kad nepaminėjo šių trijų principų per ankstesnę ceremoniją Hirošimoje ir tuo sukėlė nerimą atominį sprogimą išgyvenusiems žmonėms, ypač – tokiu metu, kai šis nacionalistų lyderis bando prastumti įstatymo projektą dėl kariškių vaidmens išplėtimo.
Savo kalboje per atminimo ceremoniją Nagasakio meras Tomihisa Taue, regis, netiesiogiai kritikavo tuos įstatymo projektus.
„Tarp mūsų dabar plinta nerimas ir susirūpinimas, kad šis pažadas, duotas prieš 70 metų, ir taikos principas Japonijos konstitucijoje dabar gali būti pakirstas“, – pasakė jis ir tie jo žodžiai buvo palydėti garsiais plojimais.
Sh.Abe susidūrė su kritika ir opozicija savo pastangoms stiprinti šios pacifistinės šalies savigynos pajėgų vaidmenį. Tokios permainos atveria kelią pajėgoms pirmą kartą nuo karo dalyvauti kovos veiksmuose.
JAV po karo primesta konstitucija neleido Japonijos kariškiams dalyvauti kovos veiksmuose, išskyrus savigyną.
Nagasakis tapo antruoju JAV atominio bombardavimo taikiniu po to, kai trimis dienomis anksčiau ant Hirošimos miesto buvo numesta urano bomba „Little Boy“ („Berniukas“).
Sprogimo epicentre beveik viskas buvo nušluota, nes atominio žybsnio temperatūra žemės paviršiuje siekė 4000 laipsnių Celsijaus – buvo pakankamai aukšta, kad išsilydytų plienas.
Tie du bombardavimai sudavė galutinį smūgį imperinei Japonijai, kuri 1945 metų rugpjūčio 15 dieną kapituliavo, taip užbaigdama Antrąjį pasaulinį karą.
Vis dėlto istorikai jau seniai nesutaria, ar ši dviguba ataka tikrai padėjo priartinti karo pabaigą, priversdama Japoniją kapituliuoti, išvengiant daug daugiau aukų per sausumos invaziją, planuotą vėliau tais metais.
