Gynybos ministerija nurodė, kad per praeitą antradienį
įvykusį incidentą veikiausiai sprogo trys minos, nuo kurių
nukentėjo kariai, patruliavę demilitarizuotoje zonoje (DMZ) –
dviejų kilometrų pločio skiriamojoje juostoje palei faktinę
abiejų valstybių, kurios oficialiai dar nėra užbaigusios karo,
ribą.
„Esame tikri, kad tai buvo Šiaurės Korėjos sausumos minos,
padėtos mūsų priešų, prasmukusių per karinę sieną, siekiant
žudyti“, – ministerijos atstovas Kim Min-seokas sakė žurnalistams.
Vienam kariui teko amputuoti abi, o kitam – vieną koją.
Pietų Korėjos jungtinio štabų vadų komiteto pranešime
sakoma, kad šalies kariuomenė privers Šiaurės Korėją
„sumokėti rūsčią kainą, proporcingą įvykdytai
provokacijai“.
Pranešime, kuriame šis incidentas vadinamas „nepagrįstu
aktu“ ir nepuolimo sutarčių „lengvabūdišku pažeidimu“,
Šiaurės Korėja raginama atsiprašyti dėl tos atakos ir nubausti
kaltuosius.
Gynybos ministerija atsisakė pakomentuoti, ką reiškia „rūsti
kaina“ arba kokios atsakomosios priemonės yra svarstomos.
Pasak analitikų, dėl tokio pobūdžio incidento būtų sunku
vertinti, koks atsakas būtų proporcingas.
„Vertinant realistiškai, sunku įžvelgti, ką iš tiesų
galėtų padaryti Pietų Korėja“, – sakė Seule įsikūrusios
Tarptautinės krizių grupės Korėjos ekspertas Danas Pinkstonas.
„Tai nepriimtinas paliaubų sąlygų pažeidimas, bet
nenorėtumėt eskaluoti padėties, kad ji taptų nevaldoma. Tai labai
sudėtinga“, – D.Pinkstonas sakė naujienų agentūra AFP.
Šiaurės Korėja kol kas neatsakė į kaltinimus, kad jos
kariuomenė padėjo tas minas.
Vėliausia tiesioginė ataka prieš Pietų Korėją buvo surengta
2010 metų lapkritį, kai Šiaurės Korėja apšaudė prie ginčijamos
jūrinės sienos esančią Jonpjongo salą. Tąsyk žuvo du civiliai
ir du kariai.
Pietų Korėja atsakydama apšaudė Šiaurės Korėjos pozicijas,
trumpam sukeldama nuogąstavimus, kad gali įsiplieksti didelio masto
konfliktas.
Abi valstybės oficialiai tebekariauja, nes 1950–1953 metų
Korėjos karas buvo užbaigtas tik paliaubomis, o ne taikos sutartimi.