Gynybos ministerija nurodė, kad per praeitą antradienį įvykusį incidentą veikiausiai sprogo trys minos, nuo kurių nukentėjo kariai, patruliavę demilitarizuotoje zonoje (DMZ) – dviejų kilometrų pločio skiriamojoje juostoje palei faktinę abiejų valstybių, kurios oficialiai dar nėra užbaigusios karo, ribą.
„Esame tikri, kad tai buvo Šiaurės Korėjos sausumos minos, padėtos mūsų priešų, prasmukusių per karinę sieną, siekiant žudyti“, – ministerijos atstovas Kim Min-seokas sakė žurnalistams.
Vienam kariui teko amputuoti abi, o kitam – vieną koją.
Pietų Korėjos jungtinio štabų vadų komiteto pranešime sakoma, kad šalies kariuomenė privers Šiaurės Korėją „sumokėti rūsčią kainą, proporcingą įvykdytai provokacijai“.
Pranešime, kuriame šis incidentas vadinamas „nepagrįstu aktu“ ir nepuolimo sutarčių „lengvabūdišku pažeidimu“, Šiaurės Korėja raginama atsiprašyti dėl tos atakos ir nubausti kaltuosius.
Gynybos ministerija atsisakė pakomentuoti, ką reiškia „rūsti kaina“ arba kokios atsakomosios priemonės yra svarstomos.
Pasak analitikų, dėl tokio pobūdžio incidento būtų sunku vertinti, koks atsakas būtų proporcingas.
„Vertinant realistiškai, sunku įžvelgti, ką iš tiesų galėtų padaryti Pietų Korėja“, – sakė Seule įsikūrusios Tarptautinės krizių grupės Korėjos ekspertas Danas Pinkstonas.
„Tai nepriimtinas paliaubų sąlygų pažeidimas, bet nenorėtumėt eskaluoti padėties, kad ji taptų nevaldoma. Tai labai sudėtinga“, – D.Pinkstonas sakė naujienų agentūra AFP.
Šiaurės Korėja kol kas neatsakė į kaltinimus, kad jos kariuomenė padėjo tas minas.
Vėliausia tiesioginė ataka prieš Pietų Korėją buvo surengta 2010 metų lapkritį, kai Šiaurės Korėja apšaudė prie ginčijamos jūrinės sienos esančią Jonpjongo salą. Tąsyk žuvo du civiliai ir du kariai.
Pietų Korėja atsakydama apšaudė Šiaurės Korėjos pozicijas, trumpam sukeldama nuogąstavimus, kad gali įsiplieksti didelio masto konfliktas.
Abi valstybės oficialiai tebekariauja, nes 1950–1953 metų Korėjos karas buvo užbaigtas tik paliaubomis, o ne taikos sutartimi.
