Bendrovė „Kyushu Electric Power“ 10 val. 30 min. vietos (4
val. 30 min. Lietuvos) laiku įjungė vieną reaktorių Sendajaus
jėgainėje, esančioje Kiūšiū saloje, už maždaug 1 tūkst. km į
pietvakarius nuo Tokijo.
Prieš 31 metus pastatytas reaktorius vėl pradėjo veikti pagal
griežtesnes taisykles, nustatytas po Fukušimos elektrinės
katastrofos – didžiausio tokio pobūdžio incidento per beveik tris
pastaruosius dešimtmečius.
Planuojama, kad jis visą galią išvystys iki antradienio 23 val.
vietos (17 val. Lietuvos) laiku, o elektros gamyba bus pradėta iki
penktadienio.
Komerciniu režimu jėgainė turėtų pradėti veikti nuo
ateinančio mėnesio pradžios, sakė bendrovės atstovas.
Šis reaktorius buvo iš naujo įjungtas praėjus daugiau negu
ketveriems metams po to, kai žemės drebėjimo sukeltas cunamis
sugadino Fukušimos elektrinės reaktorių aušinimo sistemas ir
sukėlė jų aktyviosios masės išsilydymą. Dėl tos avarijos buvo
išjungti visi Japonijos reaktoriai ir prasidėjo įtempti debatai
dėl tolesnio atominės energetikos naudojimo.
Per Fukušimos elektrinės katastrofą radioaktyvūs teršalai
pasklido didelėje teritorijoje, o dešimtys tūkstančių žmonių
buvo priversti palikti savo namus. Daugelis jų ten tikriausiai
niekada nebegrįš.
Nuniokotos Fukušimos jėgainės uždarymas veikiausiai tęsis
dešimtmečius, o iki šiol išmokėtų kompensacijų suma, neskaitant
išlaidų avarijos vietos išvalymui, yra didesnė negu 57 mlrd. JAV
dolerių (52 mlrd. eurų).
Nusistatymas prieš branduolinę energetiką Japonijoje tebėra
didelis, o televizijos reportažuose matėsi protestuotojai,
besigrumiantys su policija prie Sendajaus jėgainės, esančios
pietinės Kiūšiū salos pietvakariniame pakraštyje.
Vietos žiniasklaida nurodė, kad ten susirinko apie 200
protestuotojų, tarp jų buvęs premjeras Naoto Kanas,
tapęs iškiliu aktyvistu, pasisakančiu prieš branduolinę
energetiką.
Išteklių neturtinga Japonija, kurioje atominių jėgainių
tiekiama energija anksčiau sudarė ketvirtadalį visos pagaminamos
šalyje, buvo laikinai vėl įjungusi du reaktorius, kad patenkintų
savo poreikius. Tačiau jie abu buvo vėl išjungti 2013 metų
rugsėjį, todėl Japonija apie dvejus metus vertėsi be branduolinės
energetikos.
Saugumas – svarbiausia
Japonija įvedė naujas griežtesnes branduolinių jėgainių
saugumo taisykles, kad išvengtų Fukušimos avarijos pasikartojimo.
Elektrinėse turėjo būti įrengtos papildomos atsarginės sistemos,
o kai kuriose vietos – aukštesni cunamių bangolaužiai.
„Svarbu iš naujo įjungti reaktorius vieną po kito, vertinant
iš energetikos saugumo, ekonomikos ir priemonių prieš klimato
šiltėjimą perspektyvos, bet saugumas visuomet svarbiausia“, –
pramonės ministras Yoichi Miyazawa sakė
žurnalistams.
Jis pridūrė, kad jeigu įvyktų nauja branduolinė avarija,
vyriausybė „elgtųsi atsakingai“.
Sugriežtintos saugumo priemonės yra svarbiausias elementas
premjero Shinzo Abe pastangose iš naujo įjungti
dalį iš maždaug 50 Japonijoje esančių atominių reaktorių.
Tokijas planuoja, kad iki 2030 metų branduolinės jėgainės turėtų
patenkinti apie 22 proc. Japonijos energijos poreikių.
Energetikos bendrovės taip pat nekantrauja iš naujo paleisti
daugiau reaktorių, nes sumažėjusius elektros gamybos pajėgumus
tenka kompensuoti šiluminėms elektrinėms, deginančioms brangų
iškastinį kurą.
Išjungus šalies reaktorius po Fukušimos katastrofos elektros
energijos savikaina Japonijoje smarkiai padidėjo, todėl šalies
prekybos balansas kelerius metus iš eilės buvo neigiamas.
Padidėjusios išlaidos dar skaudžiau smogė dėl staigaus jenos
nuvertėjimo, pabranginusio importuojamus energetikos išteklius, už
kuriuos atsiskaitoma kitomis valiutomis, ypač JAV doleriais.
Pareigūnai yra pripažinę saugiais kelis kitus reaktorius, bet
daugelis vietos bendruomenių griežtai protestuoja prieš jų
pakartotinį paleidimą.
Tokijuje įsikūrusio Seikėjaus universiteto profesorius emeritas
Takashi Kato kritikavo dėl Sendajaus elektrinės
reaktoriaus pakartotinio įjungimo antradienį, sakydamas, kad Sh.Abe
glaudūs ryšiai su verslo pasauliu nusveria susirūpinimą dėl
saugumo.
„Abe nesiklauso žmonių balso – jis veikia, kad turėtų
leidimą veikti savo nuožiūra, – skundėsi T.Kato. – Būtent
stambusis verslas, o ne visuomenė reikalauja stabilaus energijos
tiekimo, iš naujo įjungiant atominius reaktorius.“
Už energetikos saugumą atsakingi pareigūnai pabrėžė, kad iš
naujo įjungiamiems reaktoriams bus taikomos daug griežtesnės
saugumo taisyklės, lyginant su galiojusiomis iki Fukušimos avarijos,
kuri buvo didžiausia nuo Černobylio elektrinės katastrofos 1986
metais.
„Katastrofa, panaši į (bendrovės) „Tokyo Electric Power“
Fukušimos 1-osios atominės elektrinės, nebeįvyks“, nustačius
naujausias taisykles, Branduolinės energetikos priežiūros valdybos
pirmininkas Shunichi Tanaka sakė duodamas
interviu, kurį laikraštis „Nikkei“ paskelbė praeitą
savaitgalį.
Tačiau Sh.Tanaka pripažino, kad „nėra tokio dalyko kaip
absoliutus saugumas“ ir kad Japonijos žmonės išlieka skeptiškai
nusiteikę dėl Fukušimos avarijos palikimo.