39-ajam Amerikos prezidentui, kuriam 90 metų, anksčiau šį
mėnesį buvo atlikta operacija „nedideliam dariniui“ pašalinti.
„Ta procedūra parodė, kad sergu vėžiu, kuris jau išplitęs
į kitus mano kūno organus“, – sakoma trumpame rašytiniame
J.Carterio pareiškime.
„Peržiūrėsiu savo planus, kad man galėtų būti taikomas
gydymas“, – priduriama jame.
„Išsamesnis viešas pareiškimas bus paskelbtas paaiškėjus
faktams, galbūt kitą savaitę“, – nurodė Nobelio taikos premijos
laureatas, kurio dvi seserys, brolis ir tėvas mirė nuo kasos
vėžio.
Džordžijoje gyvenantis J.Carteris bus gydomas Emorio
universiteto ligoninėje Atlantos mieste.
Prezidentas Barackas Obama išreiškė savo
paramą J.Carteriui ir palinkėjo jam „greitai ir visiškai
pasveikti“.
„Jimmy, jūs kaip niekas kitas visada atsitiesiate, ir mes kartu
su visa Amerika laikome už jus kumščius“, – rašoma B.Obamos
pareiškime.
Demokratų partijos kandidatė į prezidentus Hillary Clinton socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „Savo
mintimis ir maldomis esu su prezidentu Carteriu ir jo šeima“.
Tuo tarpu viceprezidentas Joe Bidenas kalbėjosi
su J.Carteriu telefonu.
„Didis žmogus, visuomet linksmas ir optimistiškas.
Meldžiamės už jį“, – sakė J.Bidenas.
Peržiūri politinį palikimą
Gegužę J.Carteriui dėl pašlijusios sveikatos teko nutraukti
viešnagę Gajanoje. Jis buvo parskraidintas į Atlantą, kur kitą
dieną dalyvavo viešame renginyje.
J.Carteris Baltųjų rūmų šeimininku buvo 1977-1981 metais.
Bene žinomiausias įvykis per jo kadenciją prezidento poste buvo 444
dienas trukusi JAV ambasados Irano sostinėje apsiaustis, per kurią
karingi studentai laikė įkaitais 52 amerikiečius.
J.Carterio nesugebėjimas pasiekti, kad įkaitai būtų paleisti,
taip pat nesėkminga karinė jų vadavimo operacija, aptemdė jo
prezidentavimą ir sužlugdė siekį būti perrinktu antrai
kadencijai.
Įkaitai buvo išlaisvinti tik prezidentu tapus Ronaldui Reaganui.
Tačiau dabar J.Carterio reputacija yra kur kas stipresnė nei
buvo tuomet, kai jis pasitraukė iš Baltųjų rūmų. Ryškiausiu jo
kadencijos pasiekimu ir svarbia diplomatine pergale laikomas taikos
susitarimas tarp Izraelio ir Egipto.
Plačiai vertinamas ir J.Carterio darbas palikus Baltuosius
rūmus. Jis buvo itin veiklus eksprezidentas, dirbo rinkimų
stebėtoju ir per Carterio centrą, kurį įkūrė 1982-aisiais,
rūpinosi įvairiomis visuomenės sveikatos kampanijomis.
Jis dalyvavo rinkimų stebėjimo misijose Meksikoje, Peru,
Nikaragvoje, Venesueloje, Rytų Timore, o 2003-iaisiais vyko į Kubą
dalyvauti istoriniame susitikime su ilgamečiu komunistinės salos
lyderiu Fideliu Castro.
2002-aisiais J.Carteriui buvo įteikta Nobelio taikos premija už
nenuilstančias pastangas skatinant socialinį ir ekonominį
teisingumą.
Kai buvo pranešta apie J.Carterio ligą, eksprezidentas sulaukė
daugybės palinkėjimų greičiau ją įveikti.
„Tikimės, kad jis visiškai pasveiks ir tęs savo įkvepiantį
darbą“, – sakė IT milžinės „Apple“ generalinis direktorius
Timas Cookas.
„Visos šalies demokratai laiko už jus kumščius“, – sakė
Demokratų nacionalinio komiteto (Democratic National Committee – DNC)
pirmininkė Debbie Wasserman Schultz.
Tebėra gyvi keturi buvę JAV prezidentai: J.Carteris, George'as
H.W.Bushas, Billas Clintonas ir George'as W.Bushas.