Ukrainos ambicingi planai įtvirtinti savo menkai saugomą 2
tūkst. km ilgio sieną su Rusija buvo paskelbti 2014 metų kovą, kai
Maskva aneksavo Kijevo administruojamą Krymo pusiasalį.
Tačiau praėjus daugiau negu metams buvo įgyvendinta tik
mažytė dalis to 250 mln. JAV dolerių (225 mln. eurų) vertės
projekto, kuris, kaip tikisi Kijevas, galėtų padėti atsilaikyti
Rusijos invazijos atveju.
Senkivkos sienos perėjoje, esančioje už maždaug 200 km į
šiaurę nuo Kijevo, buvo įrengti tik keli šimtai metrų naujos
metalinio tinklo tvoros.
Liepą ten lankęsis naujienų agentūros AFP korespondentas
pastebėjo, kad pro nedidelį pasienio postą, prie kurio stogo
pritvirtintas Ukrainos herbas, per valandą pravažiavo tik keliolika
sunkvežimių.
Planuojama, kad naujoji „siena“ bus ne monolitinė betoninė
užtvara, o sudėtinga sistema, kurioje įprastos gynybinės
inžinerijos priemonės derinamos su moderniomis elektroninio sekimo
sistemomis.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Viktoras Nazarenka
sakė, kad darbus šiauriniame sienos statybos sektoriuje planuojama
baigti iki 2018 metų.
„Per trejus metus šis sienos ruožas bus visiškai įrengtas ir
jo nebebus įmanoma neteisėtai kirsti – tiek atskiroms žmonių ir
automobilių grupėms, tiek ginkluotosioms pajėgoms“, – aiškino
jis.
Ukrainos ir Rusijos bendra siena yra 1 974 km ilgio.
Nuo prorusiško separatistų sukilimo pradžios Rytų Ukrainoje,
įsiplieskusio po to, kai Kijeve buvo nuverstas Kremliaus palaikomas
prezidentas, Ukraina nebekontroliuoja apie 410 km savo sienos
rytiniame pakraštyje.
Per tą konfliktą žuvo jau per 7 tūkst. žmonių.
Provakarietiška Kijevo vyriausybė kaltina Rusiją siunčiant
ginklus ir karius per sieną į separatistų kontroliuojamas
teritorijas, kurstydama šį konfliktą. Lyderiai įsitikinę, kad
šalis nebus saugi, kol nebus susigrąžinta visos sienos kontrolė.
Naujasis projektas apims „kai kurias kovines sistemas,
galinčias naikinti priešo karines mašinas ir gyvąją jėgą“,
pažymėjo V.Nazarenka.
„Būtina toliau statyti moderniųjų technologijų sieną, kad
neleistume teroristams, ginklams ir narkotikams patekti iš Rusijos
pusės“, – Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas sakė sienos
apsaugos pareigūnams praeitą mėnesį.
Sumažintas biudžetas
Ukraina užtvarų statybas pradėjo pernai rugsėjį, bet šios
projekto įgyvendinimas strigo dėl savo milžiniškos kainos, ne
pagal kišenę pinigų pristigusiai valstybei.
Apie 40 mln. gyventojų turinčios šalies ekonomika, nustekenta
karo rytuose, praeitais metais susitraukė beveik 7 proc., o šiemet
prognozuojama dar gilesnė recesija.
Sienos įtvirtinimų projektui Kijevas iš pradžių planavo
išleisti 1 mlrd. JAV dolerių, bet vėliau buvo priverstas sumažinti
jo biudžetą 75 procentais.
Tačiau netgi tuomet finansavimas nebuvo gautas laiku, todėl kai
kurios tame projekte dalyvavusios statybų bendrovės liko be pinigų.
Papildomu kliuviniu tapo šios šalies rykštė – biurokratinis
vilkinimas. Be kita ko, buvo nesutariama, kuri valstybės institucija
turėtų rūpintis sienos statybomis, kol galiausiai ši pareiga teko
Valstybės sienos apsaugos tarnybai.
„Prašau jūsų tęsti darbą Europos gynybinės dienos
projekte“, – A.Jaceniukas sakė pasieniečiams.
Tačiau analitikai abejoja, ar Ukrainai pavyks įgyvendinti šiuos
užmojus.
„Trumpuoju laikotarpiu šį projektą bus sunku įgyvendinti
pirmiausiai dėl ekonominių priežasčių, – sakė Kijeve
įsikūrusio analitinio centro „Penta“ ekspertas Volodymyras
Fesenka. – Tam reikia milžiniško kiekio pinigų, kurių Ukraina
dabar neturi.“