Nors R.Menendezas prisijungė prie balsų Kongrese, smerkiančių istorinį, bet prieštaringai vertinamą sutartį, Senato respublikonų daugumo lyderis Mitchas McConnellas pareiškė, kad B.Obamai tikriausiai pakaks balsų, kad ta sutartis išliktų.
„Pažvelgiau į savo sielą, o mano pasišventimas principams galbūt vėl mane veda nepopuliariu keliu, bet jeigu Iranas įgytų branduolinę bombą, ant jos nebūtų mano vardo“, – R.Menendezas pareiškė sakydamas kalbą katalikiškame Seton Holo universitete.
„Turime visiškai aiškiai parodyti, kad norime sutarties, tačiau norime tinkamos sutarties. Na, o sutartis, kuri neatlieka nieko kita, tik pavėlina tai, kas neišvengiama, nėra sutartis, kurią mes sudarysime“, – pridūrė buvęs Senato užsienio ryšių komiteto pirmininkas, dažnai nukrypstantis nuo savo partijos kurso, reikalaudamas griežtinti ekonomines sankcijas Teheranui.
„Žinau, kad daugeliu atžvilgių būtų daug lengviau palaikyti šią sutartį, kaip savo laiku buvo lengviau balsuoti už karą Irake, – pabrėžė R.Menendezas. – Tačiau aš nepasirinkau lengvesnio karo anuomet, ir neketinu to daryti dabar.“
Naujajame Džersyje išrinktas R.Menendezas yra dar tik antrasis Senato demokratas po Niujorko senatoriaus Chucko Schumerio, išreiškęs nepritarimą sutarčiai tarp Irano ir šešių galintųjų šalių.
Tuo tarpu Havajų senatorė Mazie Hirono tapo vėliausia Kongreso aukštųjų rūmų nare, išreiškusia palaikymą B.Obamai.
Kongresas, kuriame dominuojantys respublikonai vieningai priešinasi sutarčiai su Iranu, tikriausiai priims tam dokumentui nepalankią rezoliuciją rugsėjį.
B.Obama neabejotinai vetuos tą rezoliuciją, o tuomet jam reikės tik trečdalio palaikančių balsų kiekvienuose Kongreso rūmuose, kad galėtų prastumti sutartį.
Kaip rodo laikraščio „CQ Roll Call“ duomenys, antradienį 21 iš 46 demokratų senatorių buvo linkę palaikyti tą susitarimą.
