Nors R.Menendezas prisijungė prie balsų Kongrese, smerkiančių
istorinį, bet prieštaringai vertinamą sutartį, Senato
respublikonų daugumo lyderis Mitchas McConnellas pareiškė, kad B.Obamai tikriausiai pakaks balsų, kad ta sutartis
išliktų.
„Pažvelgiau į savo sielą, o mano pasišventimas principams
galbūt vėl mane veda nepopuliariu keliu, bet jeigu Iranas įgytų
branduolinę bombą, ant jos nebūtų mano vardo“, – R.Menendezas
pareiškė sakydamas kalbą katalikiškame Seton Holo universitete.
„Turime visiškai aiškiai parodyti, kad norime sutarties,
tačiau norime tinkamos sutarties. Na, o sutartis, kuri neatlieka
nieko kita, tik pavėlina tai, kas neišvengiama, nėra sutartis,
kurią mes sudarysime“, – pridūrė buvęs Senato užsienio
ryšių komiteto pirmininkas, dažnai nukrypstantis nuo savo partijos
kurso, reikalaudamas griežtinti ekonomines sankcijas Teheranui.
„Žinau, kad daugeliu atžvilgių būtų daug lengviau palaikyti
šią sutartį, kaip savo laiku buvo lengviau balsuoti už karą
Irake, – pabrėžė R.Menendezas. – Tačiau aš nepasirinkau
lengvesnio karo anuomet, ir neketinu to daryti dabar.“
Naujajame Džersyje išrinktas R.Menendezas yra dar tik antrasis
Senato demokratas po Niujorko senatoriaus Chucko Schumerio, išreiškęs nepritarimą sutarčiai tarp Irano ir šešių
galintųjų šalių.
Tuo tarpu Havajų senatorė Mazie Hirono tapo
vėliausia Kongreso aukštųjų rūmų nare, išreiškusia palaikymą
B.Obamai.
Kongresas, kuriame dominuojantys respublikonai vieningai
priešinasi sutarčiai su Iranu, tikriausiai priims tam dokumentui
nepalankią rezoliuciją rugsėjį.
B.Obama neabejotinai vetuos tą rezoliuciją, o tuomet jam reikės
tik trečdalio palaikančių balsų kiekvienuose Kongreso rūmuose,
kad galėtų prastumti sutartį.
Kaip rodo laikraščio „CQ Roll Call“ duomenys, antradienį 21
iš 46 demokratų senatorių buvo linkę palaikyti tą susitarimą.