Birželio 7 dieną vykusiuose rinkimuose R.T.Erdoganas patyrė
skaudų smūgį, kai jo valdančioji Teisingumo ir plėtros partija
(AKP) pirmą kartą nuo 2002 metų, kai atėjo į valdžią, neteko
daugumos parlamente, o tai reiškė, kad šalyje pirmą kartą per
ilgesnį nei dešimties metų laikotarpį gali būti suformuota
koalicinė vyriausybė.
Tačiau prezidentūroje Ankaroje įvykusiame susitikime
A.Davutoglu grąžino R.T.Erdoganui liepos 9 dieną prezidento jam
suteiktą mandatą pradėti derybas su opozicinėmis partijomis dėl
koalicijos suformavimo, rašoma valstybės vadovo kanceliarijos
paskelbtame pareiškime.
„Ministras pirmininkas informavo prezidentą, kad nepaisant
visų pastangų jam nepavyko suformuoti vyriausybės, kuri galėtų
laimėti balsavimą dėl pasitikėjimo“, – sakoma pareiškime, kuris
buvo paskelbtas po pusantros valandos trukusio susitikimo.
„Prezidentas Erdoganas padėkojo premjerui už jo pastangas“,
– priduriama jame.
Nebelikus galimybių iki galutinio termino – rugpjūčio 23 dienos
– suformuoti naują vyriausybę, Turkijai tikriausiai teks skelbti
pirmalaikius rinkimus.
A.Davutoglu vedė derybas dėl koalicijos su antrą vietą
rinkimuose užėmusia Respublikonų liaudies partijos (CHP) ir
trečioje vietoje likusia Nacionalistų judėjimo partija (MHP),
tačiau nė su viena iš jų susitarimo pasiekti nepavyko.
Pagal konstituciją, AKP mažumos vyriausybė galės toliau dirbti
iki pirmalaikių rinkimų, jei jų organizavimui per balsavimą
pritars įstatymų leidėjų dauguma.
Tačiau jei R.T.Erdoganas pasinaudos jo, kaip prezidento, turima
teise pačiam skelbti rinkimus, turės būti suformuota vadinamoji
rinkimų vyriausybė, kurioje dirbtų visų keturių parlamentinių
partijų atstovai.
„Dabar visi keliai veda prie balsadėžių“, – dienraštyje
„Yeni Safak“ rašė AKP palaikantis skiltininkas Abdulkadiras
Selvi.
Tai pirmasis atvejis Turkijos istorijoje, kai didžiausiai
partijai nepavyko suformuoti koalicijos ir reikia rengti pakartotinius
rinkimus.
AKP didžiuojasi beveik 13 metų trukusiu stabiliu vienpartiniu
valdymu, kuris smarkiai skyrėsi nuo ankstesnio chaotiškų koalicijų
vadovavimo ir prieš tai buvusių perversmų.
Turkiją ši politinė drama ištiko vyriausybei vykdant
beprecedentį „antiteroristinį“ puolimą prieš džihadistus ir
kurdų kovotojus, nors ji kategoriškai neigia, kad smūgiai buvo
pradėti viliantis sustiprinti savo pozicijas prieš rinkimus.
Nori gauti daugiau balsų
Rinkimai turi būti surengti per 90 dienų po jų paskelbimo.
Tikėtina, kad rinkimai gali įvykti lapkričio 22 dieną,
sekmadienį, jei R.T.Erdoganas juos paskelbs netrukus po rugpjūčio
23-iosios termino.
Tai reikštų, kad balsavimas vyks iš karto po Didžiojo
dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo Antalijoje, kuris
numatytas lapkričio 15-16 dienomis.
Tačiau Rinkimų komisija antradienį nusprendė, kad esant
reikalui pasirengimo rinkimams laikotarpis gali būti sutrumpintas, o
tai reiškia, kad balsavimas galėtų būti surengtas jau spalį.
AKP vicepirmininkas ir pagrindinis atstovas spaudai Besiras Atalay po partijos vykdomojo komiteto susitikimo sakė,
kad rugsėjo 12 dieną bus šaukiamas visuotinis partijos
suvažiavimas, galbūt ruošiantis pirmalaikiams rinkimams.
Kai kurie analitikai sako, kad R.T.Erdoganas visą šį laiką
norėjo pirmalaikių rinkimų, tikėdamasis, kad AKP juose pasiseks
susigrąžinti daugumą ir jam pavyks įgyvendinti savo tikslą
įtvirtinti Turkijoje prezidentinę valstybės valdymo formą.
Provyriausybinė žiniasklaida prognozuoja, kad AKP pirmalaikiuose
rinkimuose surinktų daugiau balsų bei per birželio 7 dieną vykusį
balsavimą, kai gavo beveik 41 proc. balsų, tačiau tai tikrai nėra
garantuota.
Anglų kalba leidžiamo dienraščio „Hurriyet Daily News“
vyriausiasis redaktorius Muratas Yetkinas sakė,
kad R.T.Erdoganas pasinaudojo visomis įmanomomis priemonėmis, kad
pratęstų AKP buvimą valdžioje ignoruojant birželį vykusių
rinkimų rezultatus.
„Niekas nelaukė, kad bus užsimota pasisavinti visus rinkimus
tiesiog ignoruojant jų rezultatą“, – rašė jis.