Thomas Sheridanas, rašytojas ir tyrėjas, kurio specializacija – psichopatija, apsilankė Mančesteryje vedamas gandų apie žudiką, pramintą The Pusher (Stūmiku). Jis neva aukų tyko miesto kanaluose.
Kanalu sekė aukštas vyras
Tyrėjas yra įsitikinęs, kad už daugiau nei 60 žmogžudysčių, kurios buvo įvykdytos nuo 2004 metų, atsakingas psichopatas arba „itin sutrikęs asmuo“, kuris puikiai pažįsta miesto gatves ir kanalus.
Th.Sheridano manymu, šis žudikas, taip pat kaip ir žymusis 1980 metais Londone siautėjęs žudikas Dennis Nilsenas, taikosi į gėjus ar tuos, kurie, jo nuomone, yra gėjai. Taip jis, pasak autoriaus, elgiasi stengdamasis užgožti kaltės jausmą dėl savo paties homoseksualumo.
51 metų autorius į Mančesterį atvyko tirti mirčių kanaluose ir upėse. Jis teigė, kad jį į prastai apšviestą Ročdeilio kanalo tako vietą nusekė „aukštas vyras su gobtuvu“.
Jis pareiškė, kad ši patirtis buvo tiesiog šiurpinanti, ir ragino Didžiojo Mančesterio policiją imtis veiksmų, „kol žudikas ir vėl nesmogė“.
Vyras taip pat neatmeta tikimybės, kad Mančesterio policija neigia žudiko egzistavimą, kol atlieka slaptą tyrimą, nes baiminasi, kad viešai apie pranešus žudikas ir vėl pultų.
Policija atkakliai tvirtina, kad jokio žudiko maniako nėra, o visos mirtys per pastaruosius devynerius metus buvo savižudybės arba nelaimingi atsitikimai.
Policijos pareigūnai ir šį kartą paneigė vyro teoriją ir pareiškė, kad gėjai nesudaro aukų daugumos.
Policija turėtų sunerimti
Th.Sheridanas yra išleidęs dvi knygas apie psichopatologiją. Šis autorius gegužę ištyrė gandus apie žudiką The Pusher, kad galėtų Mančesteryje šia tema kalbėti konferencijoje. Į jo tyrimą buvo įtraukti ir pasivaikščiojimai po kanalus ankstyvomis ryto valandomis.
„Kai ėjau Ročdeilio kanalu, mane į prastai apšviestą vietą nusekė aukštas vyras, kuris ant galvos buvo užsimaukšlinęs gobtuvą.
Izoliacijos ir pažeidžiamumo pojūtis šioje vietoje, atvirai kalbant, buvo šiurpinantis“, – vaizdo įraše, kuris buvo sukurtas pagal jo potyrius, pasakojo Th.Sheridanas.
Autorius teigė, jog yra įsitikinęs, kad dalis žmonių, kurių kūnai buvo rasti kanaluose, tapo žiaurių nusikaltimų aukomis.
„Aš palaikau Mančesterio gyventojų nuomonę, kad kai kurių aukų gyvybę greičiausiai pasiglemžė žudikas maniakas.
Manau, kad žudikas taikosi į gėjus arba tuos vyrus, kurie, jo nuomone, yra gėjai. Jis aukas seka po jų naktinių linksmybių ar, dar blogiau, užkalbina jas baruose.
Mes galime turėti reikalų su psichopatu arba itin sutrikusiu individu.
Mančesteryje gali vykti kas nors panašaus į tai, kas dėjosi Dennio Nilseno atveju.
Policija šią situaciją turi vertinti labai rimtai“, – dėstė tyrėjas.
Mančesteris – patogi vieta žudikui
Th.Sheridanas taip pat spėja, jog žudikas maniakas turėtų labai gerai pažinoti kanalus, gatves ir viešojo transporto maršrutus, kad kaskart sugebėtų pasprukti.
„Mančesteris greičiausiai yra puiki vieta žudikams maniakams, nes čia puikiai išplėtota viešojo transporto sistema, o gyventojai dažnai kraustosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą.
Kai 1970 metais Niujorke pasklido gandai apie žudiką Davidą Berkowitzą, policija taip pat labai nepatikliai vertino tokią tikimybę.
Toks elgesys yra bendras viso pasaulio policijos bruožas.
Jei žudiko egzistavimas viešai pripažįstamas, nusikaltėlis gali tai priimti kaip iššūkį ir bandyti pergudrauti policiją.
Žiniasklaidos ir visuomenės spaudimas didėja kartu su nužudytųjų skaičiumi, o policija patenka į labai prastą situaciją, nebent jai pavyksta pagauti žmogžudį.
Tas faktas, kad su Mančesterio mirtimis susijęs vanduo, gali reikšti, kad žudikas bando apsivalyti nuo kaltės, kurią jaučia dėl savo homoseksualumo. Panašius Sigmundo Freudo modelius dažnai pastebime gyvenime“, – kalbėjo vyras.
Teoriją, kad Mančesterio kanaluose gali siautėti manikas, pirmasis praėjusiais metais iškėlė Birmingamo miesto universiteto profesorius Craigas Jacksonas.
Jis tvirtino, kad kanalai nėra vieta, kurią žmonės įprastai rinktųsi savižudybei. Be to, mirčių buvo paprasčiausiai per daug, kad nekiltų įtarimo.
