Ši sukaktis buvo paminėta tuo metu, kai Nigerijos šiaurės
rytuose saugumo padėtis pašlijo: po to, kai buvo prisaikdintas
prezidentas Muhammadu Buhari, islamistai
suintensyvino pražūtingus išpuolius, per tris mėnesius
nusinešusius per tūkstantį žmonių gyvybių.
Praeitų metų balandžio 14-osios vakarą „Boko Haram“
kovotojai įsiveržė į Valstybinę vidurinę mokyklą atokiame
Čiboko mieste Borno valstijoje ir pagrobė 276 mergaites, kurios
ruošėsi mokslo metų pabaigos egzaminams.
57 mokinės pabėgo, bet apie kitas 219 nebuvo jokių žinių nuo
pernai gegužės, kai apie 100 tų mergaičių buvo parodytos viename
„Boko Haram“ vaizdo įraše, aprengtos musulmoniškais drabužiais
ir cituojančios Koraną.
„Boko Haram“ lyderis Abubakaras Shekau
veliau sakė, kad jos visos buvo atverstos į islamą ir
„ištekintos“.
Aktyvistų judėjimas „Grąžinkit mūsų mergaites“ (angl. Bring
Back Our Girls), kuris reiškiasi socialiniuose tinkluose ir rengia
demonstracijas, organizavo jaunimo eitynes sostinėje Abudžoje,
minint moksleivių pagrobimo sukaktį.
Dešimtys jaunų aktyvistų, žinomų kaip „Čiboko mergaičių
ambasadoriai“, ėjo sostinės gatvėmis, vilkėdami nuo jų
įvaizdžio neatsiejamus raudonus marškinėlius. Daugelis taip pat
užsirišę raudonas juosteles ant plaukų ir galvų.
Mojuodami plakatus su dingusių mergaičių vardais ir
nuotraukomis, aktyvistai žygiavo gatvėmis, lydimi iškilių
dvasininkų ir kitų šalininkų.
„Mano širdis kraujuoja dėl tų vaikų. Man baisiai gėda, –
sakė Abudžos katalikų arkivyskupas Johnas Onaiyekanas, vilkintis raudonus kardinolo drabužius. – Man gėda,
kad apie 300 mergaičių tiesiog dingo.“
Vakare surengtame budėjime su uždegtomis žvakėmis prie
Vienybės fontano dalyvavo apie 50 aktyvistų.
Tas masinis pagrobimas atkreipė pasaulio dėmesį į žiaurų
islamistų judėjimą, o socialiniuose tinkluose susikūrė
kampanijos, reikalaujančios paleisti moksleives. Palaikymą tiems
judėjimams reiškė iškilūs veikėjai, tokie kaip JAV pirmoji ponia
Michelle Obama ir aktorė Angelina Jolie.
Nigerijos vyriausybė buvo kritikuojama dėl savo pirminio vangaus
atsako į tą krizę, o Vakarų galybės, tarp jų Jungtinės
Valstijos, pasiūlė logistikos ir karinę pagalbą Nigerijos
pastangoms išgelbėti mergaites, bet pažangos ženklų kol kas buvo
mažai.
Kariškiai sako žinantys, kur yra tos mergaitės, bet atmetė
galimybę surengti gelbėjimo operaciją, nes tai sukeltų pavojų
moksleivių gyvybėms.
Autoritetingas Nigerijos saugumo analitikas ir tinklaraštininkas
Fulanas Nasrullah, teigiantis, kad yra gerai
informuotas apie „Boko Haram“ veiklą, sakė naujienų agentūrai
AFP, kad nėra „jokios vilties“ kada nors susigrąžinti daugumą
iš Čiboke pagrobtų merginų.
„Dauguma dabar jau turi vaikų ir yra ištekintos už savo
pagrobėjų. Daugelis buvo parduotos pasauliniam sekso vergijos
tinklui ir tikriausiai yra paverstos prostitutėmis Sudane, Dubajuje,
Kaire ir kitose tolimose vietose“, – aiškino jis.
F.Nasrullah taip pat neatmetė galimybės, kad dalis tų
mergaičių galėjo būti nužudytos, kai mėgino pabėgti.