Ukrainos premjeras: už kario žūtį – kalėjimas iki gyvos galvos

Ukrainos sostinėje Kijeve – vėl neramu, Ukrainos parlamentas pirmadienį per pirmąjį skaitymą pritarė Konstitucijos pataisoms, kurias įgyvendinus būtų suteikta didesnė autonomija prorusiškų separatistų kontroliuojamoms rytinėms teritorijoms, kaip ragino padaryti Vakarų šalys.

Iš viso 265 įstatymų leidėjai balsavo už tas reformas per audringą posėdį, kurio metu vyko protestai tiek Aukščiausiosios Rados viduje, tiek prie jos pastato.

Į pastatą buvo mesta kovinė granata. Yra sužeistų žmonių, o vienas karys nuo sužeidimų mirė. 

Ukrainos portalai praneša, kad kovinė granata mesta į pastatą saugančių karių pusę. Dūmos deputatas Antonas Geraščenka teigė, kad keliolika karių patyrė sunkius sužalojimus. Jų gyvybei gresia pavojus.

Keli sukruvinti žmonės, tarp kurių buvo policininkų ir tikriausiai žurnalistų, gulėjo ant žemės prie parlamento pastato, sakė ten esantis AFP žurnalistas.

„Šiuo metu protestuotojai bando prasiveržti prie pastato, mėto kažkokius daiktus, teisėsaugininkai stiprina saugumo priemones, buriamos papildomos pajėgos, kad būtų užkirstas kelias rimtesniems teisės pažeidimams“, – sakė Kijevo policijos atstovas.

Tvarkai vyriausybės kvartale palaikyti sutelktos maždaug 3,5 tūkst. policijos pareigūnų pajėgos.

Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad susirėmimų metu buvo sužeista apie šimtą policijos pareigūnų, dešimties jų būklė yra kritiška.

„Interfax Ukraine“ pranešė, kad sprogimas vienam pareigūnui nutraukė koją.

TASS pranešė, kad buvo sužeisti ir du žurnalistai. Vienas iš jų, Prancūzijos pilietis, akmeniu buvo sužeistas į galvą.

„Prancūzų žurnalistas, kuris dirba „Finance edition“, akmeniu buvo sužeistas į galvą. Suteikę jam pirmąją pagalbą perdavėme jį greitajai. 17-oji Kijevo ligoninė – perpildyta“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė Oleksijus Gončarenka.

Ukrainos politikas Arsenas Avakovas pranešė, kad jau 30 žmonių, tarp jų ir tas, kuris metė granatą, yra sulaikyti.

„Daugiau kaip 30 asmenų jau sulaikyta. Jų bus dar daugiau“, – parašė savo „Facebook“ paskyroje vidaus reikalų ministras A.Avakovas.

Dar jis nurodė, kad granatų mėtytojas sučiuptas, iš jo atimtos granatos; tarp jų buvo ir didelės naikinamos galios granata F-1, vadinamoji „limonka“.

A.Avakovo duomenimis, per sumaištį žuvo nacionalinės gvardijos karys. Jį mirtinai sužalojo granatos skeveldra. Vaikinas buvo  pavasario šauktinis 25 metų Igoris Debrinas.

„Jis mirė ant operacinio stalo“, – nurodė Nacionalinės gvardijos atstovė. Vidaus reikalų ministerijos patarėjas Antonas Heršačenka sakė, kad kai kurie protestuotojai panaudojo ne tik granatas, bet ir šaunamuosius ginklus.

Susirėmimai tarp policininkų ir protestuotojų vyko ir prie Kijevo viešbučio.

Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Volodymyras Hroismanas paragino teisėsaugos institucijas nedelsiant rasti susirėmimų prie parlamento pastato kaltininkus, o už juos atsakingus politikus – prisiimti atsakomybę.

„Aš, būdamas parlamento pirmininkas, reikalauju, kad teisėsaugininkai nedelsdami surastų kaltuosius, juos suimtų ir kiekvieną jų nubaustų, o politiniai veikėjai, kurie iki to privedė, turi prisiimti visą atsakomybę“, – sakoma parlamento pirmininko pareiškime, kuris skelbiamas Aukščiausiosios Rados interneto svetainėje.

Pasak V.Hroismano, prie parlamento rūmų sienų įvykdytas “teroristinis aktas“.

„Aš manau, kad visa atsakomybė už įvykius tenka ne tik tiems, kurie metė granatą į taikius teisėsaugos pareigūnus, bet ir tiems, kurie čia juos (protestuotojus) atvedė, kurie ragino nepaklusti. Jie turi prisiimti politinę atsakomybę už tai, kas šiandien įvyko“, – pareiškė jis.

Premjeras Arsenijus Jaceniukas pareiškė, kad už kario žūtį atsakingas protestuotojas turi būti nuteistas iki gyvos galvos. 

„Kaip Ukrainos pilietis reikalauju, kad pagal 348 Baudžiamojo kodekso straipsnį žmogus, kurio mesta granata pasiglemžė šauktinio gyvybę, būtų nuteistas kalėti iki gyvos galvos“, – pirmadienio vakarą sakė premjeras. 

TASS pranešė, kad aktyvistai į policijos pareigūnus mėto dūmines granatas, o centrinė aikštė skendi tirštuose dūmuose.

Daugiau nei 3000 ukrainiečių susirinko protestuoti prie Aukščiausiosios Rados prieš Konstitucijos pataisas, kurias įgyvendinus būtų suteikta didesnė autonomija prorusiškų separatistų kontroliuojamoms rytinėms teritorijoms.

Ultranacionalistų partijos „Pravyj Sektor“ sustabdė eismą prie parlamento. Tuo metu keli šimtai aktyvistų iš nacionalistinės „Svoboda“ partijos susibūrė prie Aukščiausios Rados pastato nusiteikę prieš Vakarų remiamą reformą, rašo AFP.

BBC skelbia, kad demonstrantai bandė išgriauti tvorą aplink parlamento pastatą, o policiją į jų veiksmus atsakė ašarinėmis dujomis.

„Mashable“ rašo, kad riaušės prasidėjo, kai naujienos, jog parlamentas per pirmąjį skaitymą pritarė Konstitucijos pataisoms, pasiekė minią. Tuomet vyrai su medinėmis lazdomis puolė policijos pareigūnus ir į juos metė granatą.

Kelių policininkų gyvybei gresia rimtas pavojus. Praėjusią savaitę separatistai ir Ukrainos pajėgos susitarė nuo rugsėjo 1-osios, kai vaikai sugrįžta į mokyklą, nutraukti smurtą.

Pranešama, kad P.Porošenka dėl šiandieninių įvykių prie Aukščiausiosios Rados kreipsis į tautą.

Sutikimas suteikti specialų statusą Donecko ir Luhansko regionų dalims, kuriuos kontroliuoja prorusiški separatistai, yra vienas pagrindinių vasarį Minske pasiekto susitarimo elementų, rašo „Reuters“.

Prezidentas Petro Porošenka savaitgalį mėgino įtikinti autonomijos priešininkus pakeisti savo poziciją, kad būtų išgelbėtas taikos procesas.

Tačiau kritikai tuos pakeitimus laiko nukreiptais prieš Ukrainą.

Nors projektui buvo pritarta 39 balsais daugiau, negu reikia, kad jis būtų patvirtintas, kol kas sunku pasakyti, ar šalies prezidento  P.Porošenkos politiniam blokui ir jo vyriausybei pavyks užsitikrinti 300 balsų, kurių reikia, kad reformos būtų patvirtintos per vėliau šiais metais vyksiantį antrąjį ir galutinį balsavimą.

Šis pataisų projektas įžiebė įtemptus debatus Ukrainoje, o kritikai, tarp jų ekspremjerė Julija Tymošenko, laiko jį mėginimu įteisinti faktinę separatistų kontrolę dalyje šalies teritorijos.

Tie pakeitimai suteikia didesnes galias regionų ir vietos valdžios atstovams, taip pat rytinėse teritorijose, kurias šiuo metu kontroliuoja sukilėliai. 

Vis dėlto jie nepateisina separatistų lūkesčių ir nesuteikia pusiau autonominio statuso rytiniam pramonės regionui, kurio jie siekė. 

Svarstomame teisės akto projekte sakoma, kad to regiono statusas turi būti nustatytas atskiru įstatymu.

Beveik 7000 žmonių žuvo nuo 2014 metų kovo, kai rusams aneksavus Krymą Rytų Ukrainoje prasidėjo kruvinas konfliktas.