Vokietijos kanclerė Angela Merkel šią savaitę paskelbė
neįprastai atvirą perspėjimą, kad vienu iš sėkmingiausių
Europos pasiekimų laikomai Šengeno zonai, kurios 26 šalių
gyventojai gali kirsti sienas be pasų tikrinimo, iškilo pavojus.
Antradienį Vengrija uždarė savo pagrindinę traukinių stotį,
kad užkirstų prieglobsčio ieškančių asmenų judėjimą gilyn į
ES, bet apžvalgininkai reiškė nuogąstavimus, kad džinas jau
paleistas iš butelio ir kad kitoms šalims teks atnaujinti vidinių
sienų kontrolę, siekiant sustabdyti šį antplūdį.
„Jeigu visa Europa nesiims priemonių, dabartinė padėtis kelia
susirūpinimą dėl laisvojo judėjimo ES širdyje“, – naujienų
agentūrai AFP sakė Paryžiuje dirbantis migracijos ekspertas
Matthieu Tardis.
„Kelti klausimą dėl Šengeno yra rizikinga, nes kiekviena
šalis šią sritį tvarko atsižvelgdama į nacionalines normas,
pagrįstas visuomenės nuomone, o galutinė problema, dėl kurios
būtų keliamas klausimas, yra nacionalinių sienų kirtimas“, –
aiškino jis.
1995 metai įkurta Šengeno zona, kurios pavadinimas susijęs su
vienu Liuksemburgo pasienio miesteliu, panaikino pasų kontrolę
keliaujant tarp 22 ES šalių ir Bendrijai nepriklausančios
Norvegijos, Šveicarijos, Islandijos bei Lichtenšteino.
Šios sistemos šalininkai sakė, kad ji yra itin naudinga Europos
vieningajai rinkai, nes buvo sutaupyta daug išlaidų, eliminavus
pasienio biurokratų armijas, be to, buvo sugriauti psichologiniai
barjerai tarp europiečių.
Tačiau dabar ši sistema braška neatlaikydama didžiausios
migrantų krizės nuo Antrojo pasaulinio karo, kai pabėgėliai iš
Sirijos, Afganistano ir Afrikos šalių plūsta į Europą,
gelbėdamiesi nuo karų ir represijų.
Didžiulis krūvis
ES taisyklės sako, kad pabėgėliai turi prašytis prieglobsčio
toje Bendrijos šalyje, į kurią jie pirmiausiai atvyko. Kai
Vokietija praeitą savaitę pareiškė nebetaikysianti šios
taisyklės Sirijos piliečiams, daugybė žmonių mėgino pasiekti tą
šalį, keliaudami per kitas ES valstybes, taip pat kilo didelė
sumaištis dėl migracijos taisyklių ir Šengeno zonos nuostatų
santykio.
Dėl šios priežasties didžiulis krūvis tenka Vengrijai, kurios
policija antradienį neleido šimtams migrantų išvažiuoti į kitas
Vakarų Europos šalis iš pagrindinės Budapešto traukinių stoties.
Tuo tarpu Austrija sugriežtino transporto priemonių tikrinimą
keliuose prie sienos su Vengrija, kur praeitą savaitę buvo rastas
sunkvežimis, kurio priekaboje pareigūnai aptiko 71 negyvą
migrantą, įskaitant keturis vaikus. Policija tikino, kad atliekami
saugumo patikrinimai, o ne įprasta sienos kontrolė, nes tos
priemonės nukreiptos vien prie žmonių kontrabandininkus.
Šengeno sistema taip pat patiria papildomą spaudimą, didėjant
nuogąstavimams dėl nepakankamo saugumo, kuriuos dar labiau
sustiprino praeitą savaitgalį įvykdytas išpuolis greitajame
traukinyje, važiavusiame iš Amsterdamo į Paryžių.
A.Merkel, įtakingiausia iš Europos lyderių, pirmadienį
užsiminė apie Šengeno sistemos problemas, sakydama, kad ES šalys
turi išspręsti nesutarimus dėl pasidalijimo migrantais, siekiant
sumažinti per didelę naštą, tenkančią Italijai, Graikijai ir
Vengrijai, arba atsisakyti svajonės apie žemyną be sienų.
„Jeigu nepasieksime sąžiningo perskirstymo, tuomet iškils
klausimas dėl Šengeno, o mes to nenorime“, – pabrėžė
A.Merkel, kurios šalis iki šiol buvo lyderė sprendžiant migrantų
krizę.
Italijos užsienio reikalų ministras Paolo Gentiloni išsakė panašų perspėjimą praeitą mėnesį.
„Grėsmė kyla vienam iš fundamentalių Europos Sąjungos
stulpų: laisvajam žmonių judėjimui“, – pareiškė jis.