Videotelefonu iš Rusijos atsiimdamas norvegų teikiamą saviraiškos laisvės apdovanojimą E.Snowdenas sakė, kad Maskvos taikomi suvaržymai internete yra „politikos klaida“ ir „iš pamatų neteisingi“.
„Tai neteisinga Rusijoje ir tai būtų neteisinga bet kur“, – sakė 32 metų E.Snowdenas, kuris prieš dvejus metus paprašė prieglobsčio Rusijoje, kai Vašingtonas išdavė jo arešto orderį dėl dokumentų nutekinimo, atskleidusio didžiulį JAV sekimo programų mastą.
Klausinėjamas apie prastėjančią žmogaus teisių padėtį Rusijoje, E.Snowdenas pasakė, kad situacija yra „nuvilianti, ji gniuždanti“, ir interneto suvaržymus pavadino didesnės problemos Rusijoje dalimi.
„Gana kritiškai vertinau tai anksčiau ir toliau taip vertinsiu ateityje, nes šis mojimasis, kurį matome Rusijos vyriausybėje, kontroliuoti vis daugiau interneto, kontroliuoti vis daugiau to, ką žmonės mato, net asmeninio gyvenimo dalis, spręsti, kokie yra tinkami ar netinkami būdai žmonėms reikšti savo meilę vienų kitiems, ... yra iš pamatų neteisingas“, – sakė jis.
Pasak E.Snowdeno, jis „niekada neketino vykti į Rusiją“, tai „niekada“ nebuvo jo planas. Jis vykęs per Rusiją tranzitu, į Lotynų Ameriką, kai JAV pareigūnai anuliavo jo pasą.
„Kreipiausi dėl prieglobsčio 21-oje šalyje. Visos jos tylėjo. Rusija iš tikrųjų buvo viena paskutinių šalių, ... į kurias kreipiausi“, – pasakė jis auditorijai per Norvegijos literatūros ir raiškos laisvės akademijos Bjornsono premijos įteikimo ceremoniją.
Šis kompiuterių ekspertas 2013 metais išėjo iš darbo iš vieno JAV Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) rangovų Havajuose, kad iš Honkongo britų laikraščiui „The Guardian“ nutekintų savo surinktą slaptą informaciją.
Jis prisiminė, kad idėją išvykti iš miesto į Rusiją pasiūlė „WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas Assange‘as, kuris ir pats turėjo siekti prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, kad išvengtų išdavimo Švedijai dėl įtariamo lytinio užpuolimo. „Galvoju, kad J.Assange'o ketinimai buvo geri. Jis didžiausią dėmesį visų pirma skyrė mano, kaip leidėjo, saugumui ir turėdamas šaltinį jis buvo suinteresuotas to šaltinio apsaugos aspektu“, – sakė E.Snowdenas.
„Bet mano problema ta, kad aš nebuvau suinteresuotas savo paties saugumu, savo paties apsauga. Niekada nesitikėjau šiandien būti laisvas. Tikėjausi būti kalėjime“, – sakė jis.
Šis technikos ekspertas taip pat kritikavo daugelį „išsivysčiusių šalių“, už tai, kad jos ignoravo visuomenės susirūpinimą sekimu įvesdamos labiau suvaržančius įstatymus, kurie, pasak jo, pasirodo esantys nenaudingi.
„Jie sako: „Na, šie dalykai būtini, kad mes liktume saugūs“, – sakė jis ir kaip pavyzdį pateikė sausio mėnesį džihadistų įvykdytą kruviną ataką prieš prancūzų satyrinį žurnalą dėl jo išspausdintų pranašo Muhammado karikatūrų.
„Dėl atakų prieš „Charlie Hebdo“, pavyzdžiui, žvalgybos tarnybos sako: „O, taip, mes žinojome, kas yra tie žmonės“. Bet tai nesustabdė tos atakos“, – argumentavo E.Snowdenas.
Nepaisydamas savo neeilinės situacijos E.Snowdenas savo gyvenimą pavadino „normaliu“ ir pridūrė: „Turiu omenyje, kad labiau norėčiau gyventi savo šalyje. Bet tremtis yra tremtis“.
Baltieji rūmai liepos mėnesį atmetė peticiją dėl malonės E.Snowdenui ir sakė, kad jis turėtų grįžti į JAV ir „būti teisiamas savo vyresniųjų žiuri“ už JAV vyriausybės paslapčių nutekinimą.
Ir nors kritikavo interneto suvaržymus bei žodžio laisvę ribojančius įstatymus Rusijoje, E.Snowdenas sakė manantis, kad jam Rusijoje leidžiama reikšti savo nuomonę.
„Ir aš galvoju, kad tai yra visų pirma su kontekstu to fakto, kad dauguma veiklos vyksta internete. Noriu pasakyti, kad kai žmonės manęs klausia, kur aš gyvenu, sąžiningiausias atsakymas būna „internete“, – sakė jis.
