JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas ir palestiniečių
prezidentas Mahmudas Abbasas drauge vadovavo kiek
chaotiškai vėliavos pakėlimo ceremonijai, kuri vyko Artimųjų
Rytų taikos procesui vis dar esant aklavietėje ir augant įtampai
Jeruzalės šventosiose vietose.
„Šią istorinę akimirką sakau bet kuriame pasaulio kampelyje
esantiems savo žmonėms: kelkite palestiniečių vėliavą labai
aukštai, nes ji yra mūsų identiteto simbolis“, – sakė M.Abbasas
prie JT būstinės Niujorke esančiame Rožių sode, danguje
susitvenkus tamsiems lietaus debesims.
„Tai išdidi diena“, – pridūrė 80 metų palestiniečių
lyderis, kuris pareiškė, kad JT turi suteikti Palestinai
visapusišką narystę, ir perspėjo dėl religinio konflikto
Jeruzalėje grėsmės.
Izraelis ir Jungtinės Valstijos, kurios balsavo prieš vėliavos
pakėlimą, pavadino jį simbolinių žingsniu, kuris nepasitarnaus
taikos reikalui.
Trečiadienį Artimųjų Rytų taikos tarpininkų ketvertas per
derybas Niujorke sutarė, jog būtina atgaivinti pastangas siekti
politinio sureguliavimo, ir įspėjo, kad pastarieji įvykiai
Jeruzalėje „kelia rimtą grėsmę“ galimam dviejų valstybių
sprendiniui.
„Dėl taikaus konflikto sureguliavimo atėjo laikas atkurti
palestiniečių ir izraeliečių pasitikėjimą ir pagaliau
įgyvendinti dviejų valstybių dviem tautoms sprendinį“, – sakė
Ban Ki-moonas per ceremoniją.
Okupuoto Vakarų Kranto Ramalos mieste, kur dirba palestiniečių
administracija, šimtai žmonių susirinko drauge stebėti vėliavos
pakėlimo ceremonijos ir pasiklausyti M.Abbaso kalbos. Jam kalbant,
susirinkusieji mojavo vėliavomis ir džiaugsmingai šūkavo.
Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja rugsėjo 10 dieną
nubalsavo leisti Palestinai ir Vatikanui – kurie abu turi stebėtojo
statusą – iškelti savo vėliavas prie šios organizacijos
būstinės.
Vėliavos iškėlimą palaikanti rezoliucija buvo priimta 119
balsų prieš aštuonis, o 45 šalys, tarp jų Baltijos valstybės,
susilaikė. Tarp balsavusių prieš buvo Australija, Kanada, Izraelis
ir Jungtinės Valstijos.
JT stebėtojų statusas palestiniečiams buvo suteiktas per 2012
metų lapkričio 29 dieną vykusį Generalinės Asamblėjos balsavimą
138 balsais prieš devynis, 41 šaliai susilaikius.
M.Abbasas per savo kreipimesi į JT Generalinę Asamblėją
nepraleido progos smarkiai supliekti Izraelio politiką, taip pat
paragino „šalis, kurios dar nepripažino Palestinos valstybės, tai
padaryti“.
„Palestina, turinti stebėtojos statusą Jungtinėse Tautose,
nusipelnė visapusiško pripažinimo ir visapusiškos narystės“, –
sakė jis.
Pasak M.Abbaso, dėl to, kad Izraelis atsisako paleisti š laisvę
palestiniečių kalinius ir nutraukti nausėdijų plėtrą Vakarų
Krante bei Rytų Jeruzalėje, palestiniečiai gali nebesijausti
varžomi ankstesnių susitarimų.
„Jie nepalieka mums kito pasirinkimo, tik konstatuoti, kad
nebūsime vieninteliai, kurie vykdo tuos susitarimus, kai Izraelis
juos nuolat pažeidinėja“, – sakė palestiniečių prezidentas.
Izraelio vyriausybės vadovas Benjaminas Netanyahu pasmerkė M.Abbaso kalbą, pavadinęs ją „melaginga“,
ir sakė, kad palestiniečių lyderio žodžiai skatina smurto
kurstymą ir destrukciją Artimuosiuose Rytuose.
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Federica Mogherini
(Federika Mogerini) sakė, kad M.Abbaso kreipimasis tik patvirtino
būtinybę veikti nedelsiant.
„Yra sąlyga, ir remdamiesi ta sąlyga turėsime dirbti“, –
sakė F.Mogherini, komentuodama palestiniečių grasinimą
nebesilaikyti ankstesnių susitarimų