Popiežius Pranciškus sekmadienį, kitą dieną po to, kai aklaviete baigėsi sinodas dėl Bažnyčios požiūrio į seksą, meilę ir santuoką, perspėjo katalikų vyskupus nenusisukti nuo žmonių, kurie neatitinka jų „planinio tikėjimo“.
Baigiamojoje ataskaitoje, arba Relatio finalis, kurią Pranciškus gali ir ignoruoti, apeinamas klausimas dėl to, ar išsiskyrusiems ir dar kartą susituokusiems tikintiesiems turėtų būti leidžiama vaidinti visapusišką vaidmenį Bažnyčioje.
Pagal šį dokumentą, kuris yra skirtas tik popiežiui, Pranciškus vėliau turėtų paskelbti oficialų Bažnyčios mokymo dokumentą, vadinamąjį Posinodinį apaštališkąjį paraginimą. Nuo Pranciškaus taip pat priklauso ir sprendimas paviešinti baigiamąją ataskaitą ar ne.
Ja taip pat patvirtinamas atsitraukimas nuo aiškesnio atsivėrimo tikintiesiems gėjams ir lesbietėms, kurį rėmė progresyvieji, kai pernai buvo pradėtas mokymo šeimos klausimais persvarstymas.
Pranciškus, kuris baigiamojoje kalboje pripažino, kad tris savaites trukusi vyskupų sinodo asamblėjos septynioliktoji generalinė kongregacija atskleidė didelį susiskaldymą tarp katalikų, dabar spręs, kokiu laipsniu vadovausis šia ataskaita, kai ir jeigu nuspręs atnaujinti gaires dėl katalikiškojo mokymo klausimais, susijusiais su šeimos gyvenimu.
Tekste reiškiama parama „kiekvieno konkretaus atvejo“ prieigai dėl didžiausią kontroversiją keliančio klausimo: požiūrio į išsiskyrusius ir dar kartą susituokusius tikinčiuosius. Tekste taip pat sakoma, kad jie turi vaidinti didesnį vaidmenį Bažnyčioje, bet aiškiai neatšaukiamas dabartinis draudimas jiems priimti Komuniją.
Dokumente yra tik vienas trumpas straipsnis dėl Bažnyčios požiūrio į homoseksualius tikinčiuosius, formuluojant klausimą apie tai, kaip kunigai gali padėti šeimoms, kuriose yra „žmonių su homoseksualiomis tendencijomis“.
Dokumente pakartojama, jog Bažnyčia mano, kad kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo jo seksualumo, yra vertas pagarbos ir priėmimo, kuriuo „vengiama visų neteisingos diskriminacijos ženklų“.
Tačiau jame tvirtai pakartojamas Bažnyčios nepritarimas gėjų santuokoms: „Nėra absoliučiai jokio pamato laikyti homoseksualias sąjungas panašiomis į Dievo planą dėl santuokos ir šeimos ar net bent kiek analogiškomis (jam)“.
Baigiamojoje kalboje Pranciškus sakė, kad sinodas buvo apie susidūrimą su „šiandienos tikrove neslepiant savo galvų smėlyje“.
Pasak pontifiko, išryškėję nesutarimai atspindi svarbius kultūrinius skirtumus, kuriuos Bažnyčia turėtų priimti taip, kaip taiko savo mokymą.
„Taip pat pamatėme, jog tai, kas atrodo normalu vyskupui viename žemyne, laikoma keistu ir beveik skandalingu (dalyku) vyskupui iš kito (žemyno); kas yra laikoma teisės pažeidimu vienoje visuomenėje, yra akivaizdi ir nesulaužoma taisyklė kitoje; kas kai kam yra sąžinės laisvė, kitiems yra paprasčiausiai painiava“, – sakė Pranciškus.
Jis, kaip atrodo, vėl užsipuolė konservatorius, kurie kaltino jį falsifikavus sinodo organizavimą ir taip bandžius suorganizuoti progresyvias išvadas.
„Skirtingos nuomonės, kurios buvo laisvai pareikštos ir, kartais, deja, ne visai geranoriškais būdais, neabejotinai atvedė prie turtingo ir gyvo dialogo“, – sakė Pranciškus.
Sekmadienį per sinodo pabaigos mišias 78 metų pontifikas perspėjo vyskupus dėl pavojų „įklimpti į „planinį tikėjimą“.
„Mes galime eiti su Dievo žmonėmis, bet mes jau turime savo planą šiai kelionei, kur surašyta viskas: mes žinome, kur eiti ir kiek tai užtruks, visi privalo gerbti mūsų ritmą ir kiekviena problema yra nepatogumas“, – kalbėjo popiežius, kuris po darbo sinode atrodė išblyškęs ir pavargęs.
Jis nurodė istoriją iš Evangelijos pagal Morkų apie tai, kaip Jėzus išgydė aklą elgetą Bartimiejų, ir sakė, jog ji įrodo, kad Dievas „nori visų pirma įtraukti tuos, kurie laikomi paribyje, kurie jo šaukiasi“.
