Opozicija ir tarptautinės teisių gynimo grupės kritikavo šiuos
rinkimus, vadino juos šališkais ir kaltino vyriausybę siuntus į
kalėjimą politinius oponentus dėl suklastotų kaltinimų, taip
apribojant jų partijų galimybes dalyvauti rinkimų kampanijoje.
Šios griežtai kontroliuojamos Kaukazo valstybės pagrindinės
opozicinės partijos, tarp jų – Nacionalinė demokratinių jėgų
taryba (NCDF), „Musavat“ ir Azerbaidžano demokratų partija,
šiuos rinkimus pasmerkė kaip „imitaciją“ ir atsisakė juose
dalyvauti.
Tačiau valdančioji I.Alijevo partija „Yeni Azerbaijan“
(„Naujasis Azerbaidžanas“), kuri tikriausiai lengvai išlaikys
daugumą parlamente, žadėjo, kad rinkimai bus visiškai
demokratiniai.
Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija (ESBO) sakė, kad
nesiųs stebėtojų į šiuos rinkimus, dėl „suvaržymų“,
kuriuos jos stebėjimo misijai įvedė Azerbaidžano valdžia.
Nė vieni rinkimai, kurie Azerbaidžane įvyko nuo 2003 metų, kai
į valdžią atėjo I.Alijevas, nebuvo tarptautinių stebėtojų
pripažinti laisvais ir teisingais.
Azerbaidžane bet koks viešas nepasitenkinimo ir kitokios
politinės nuomonės pademonstravimas paprastai sulaukia griežto
atsako.
Teisių gynimo grupės sako, kad vyriausybė varžo oponentus nuo
to laiko, kai I.Alijevas 2013 metais buvo perrinktas trečiai
kadencijai.
Iš viso rinkimuose į 125 vietų, vienų rūmų parlamentą,
kuris renkamas penkeriems metams, dalyvauja 13 partijų ir vienas
blokas.
Balsavimo teisę turi daugiau kaip 5,9 mln. žmonių. Balsavimas
baigsis 15 val. Grinvičo (17 val. Lietuvos) laiku.