Juodkalnijos pakvietimas į NATO supykdė Rusiją

„Tai gera diena Juodkalnijai, Vakarų Balkanams ir visam Aljansui“, – sakė J.Stoltenbergas, kurio žodžius palydėjo 28-ių NATO valstybių užsienio reikalų ministrų, susirinkusių į atvirą posėdį patvirtinti šio sprendimo, plojimai.

„Jis aiškiai parodo, kad NATO durys atviros, (ir sustiprina)... mūsų taikios ir vieningos Europos viziją“, – sakė NATO vadovas. J.Stoltenbergas tvirtino, kad Juodkalnijos pakvietimas nėra kokių nors trečiųjų šalių reikalas ir kad šis žingsnis „nėra prieš nieką nukreiptas“, aiškiai turėdamas omenyje Maskvą, protestuojančią prieš šį scenarijų.

„Labai svarbu dar kartą pabrėžti, kad kiekviena šalis turi teisę spręsti dėl savo kelio, dėl savo saugumo užtikrinimo, – aiškino J.Stoltenbergas. – Niekas neturi teisės kištis į tą sprendimą.“

J.Stoltenbergas išreiškė viltį, kad derybos dėl Juodkalnijos stojimo bus užbaigtos ateinančių metų pradžioje, bet dar gali prireikti laiko, kol šį žingsnį ratifikuos 28 NATO narės. Juodkalnijos diplomatijos vadovas Igoris Lukšičius savo ruožtu sakė, kad šis NATO sprendimas atspindi didžiules jo šalies pastangas modernizuotis ir atitikti vakarietiškas pilietinės visuomenės normas. „Šiandien pradedame naują skyrių... Tai didi diena mano šaliai ir Aljansui“, – pabrėžė jis. „Tai puikios naujienos Vakarų Balkanams, jų vienybei ir saugumui“, – pridūrė I.Lukšičius.

Priešiška Rusijos reakcija

Rusija trečiadienį pareiškė būsianti priversta reaguoti į tolesnę NATO plėtrą. „Maskvoje įvairiausiais lygmenimis buvo pabrėžiama, kad besitęsianti NATO, NATO karinės infrastruktūros ekspansija į rytus, be abejo, negali nevesti prie atsakomųjų veiksmų iš rytų – tai yra, iš Rusijos pusės – saugumo užtikrinimo ir interesų paritetų palaikymo plotmėje“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Jis pridūrė, kad kol kas per anksti kalbėti apie konkrečias Rusijos atsakomąsias priemones. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praeitą savaitę skundėsi dėl šliaužiančios NATO plėtros, o Maskva pasmerkė planuojamą sprendimą dėl Juodkalnijos kaip „rimtą euroatlantinio bloko smūgį“. „Tokio pobūdžio iniciatyva turi tikrą potencialią sukelti konfrontaciją. Ji neskatins taikos ir stabilumo Balkanuose arba apskritai Europoje, – pabrėžė Maskva. – Ji tik dar labiau komplikuos Rusijos ir NATO ryšius.“

Ta maža Balkanų šalis, turinti tik kiek daugiau negu 600 tūkst. gyventojų, tapo nepriklausoma 2006 metais po buvusios Jugoslavijos kruvino subyrėjimo. Anksčiau Juodkalnija buvo sudariusi federaciją su Serbija – ilgamete Rusijos sąjungininke, kurią Maskva visada laikė didelės slaviškosios šeimos dalimi. Juodkalnijos armija turi 2 000 karių, o nuo 2010 metų 25 jos kariai dalyvavo NATO vadovaujamoje misijoje Afganistane.

Rusija tradiciškai buvo artima Juodkalnijos sąjungininkė; toje šalyje gyvena keli tūkstančiai Rusijos piliečių, įsigijusių ten namus ir įkūrusių savo verslą. Tačiau santykiai tarp Podgoricos ir Maskvos pablogėjo, kai Juodkalnija prisidėjo prie Europos Sąjungos vadovaujamų sankcijų prieš Rusiją dėl jos vaidmens Ukrainos konflikte.

Juodkalnijos vyriausybės kaltino Rusiją pakursčius neseniai vykusius audringus protestus prieš vyriausybę, kuriais esą siekta atgrasyti šalį nuo stojimo į NATO. Už Juodkalnijos europinę ir euroatlantinę integraciją pasisakančios nevyriausybinės organizacijos

„Visuomenės švietimo centras“ analitikė ir vadovė Daliborka Uljarevič sakė, kad „žinant, kokiame regione yra Juodkalnija, sienų klausimas yra labai svarbus“.

„Kvietimas stoti į Aljansą yra papildoma garantija, kad mums nebereikės vėl atverti šio klausimo ir kad galėsime ramiai atsidėti visuomenės demokratizacijai, nesirūpindami dėl mūsų sienų“, – ji sakė naujienų agentūrai AFP.

1999 metais NATO vadovaujama aviacijos bombardavimo kampanija privertė Serbijos pajėgas pasitraukti iš maištingos Kosovo provincijos, kuri pasiskelbė nepriklausoma 2008 metais. Dauguma buvusio Maskvos vadovaujamo Varšuvos sutarties šalių ilgainiui tapo NATO narėmis, o tas procesas prasidėjo 1999 metais.. Naujausiomis Aljanso narėmis 2009 metais tapo Kroatija ir Albanija, o Bosnija, Makedonija ir Gruzija tikisi, kad joms taip pat bus atverta tokia galimybė.

Vakarų diplomatai sako, kad sprendimą dėl Juodkalnijos priimti buvo gana lengva, bet apsispręsti dėl trijų kitų – ypač Gruzijos, kuri trumpai kariavo su Rusija 2008 metais – bus daug sunkiau.

J.Stoltenbergas nurodė, kad Bosnija ir Hercegovina, Makedonija bei Gruzija daro pažangą savo pastangose užsitikrinti NATO narystę, o bloko užsienio reikalų ministrai pakartojo 2008 metais išsakyta poziciją, kad Tbilisis kada nors taps Aljanso nariu. „Darysime viską, kad padėtume jiems įvykdyti savo uždavinius. ... Skatiname juos toliau eiti reformų keliu“, – sakė NATO vadovas.