Iki balsavimo buvo manoma, kad parlamentas turėtų palaikyti kontraversiškai vertinamą planą.
Į regioną ketinama siųsti „Tornado“ žvalgybinius naikintuvus, fregatą ir 1,2 tūkstančio karių, tačiau Vokietijos pajėgos kovoje nedalyvaus tiesiogiai.
Operacija truks maždaug metus ir kainuos apie 134 mln. eurų.
Antradienį šalies ginkluotųjų pajėgų dalyvavimui antiteroristinėje misijoje prieš IV jau pritarė Vokietijos vyriausybė.
Tai turėtų būti didžiausia šių dienų Vokietijos karinė operacija.
„Prieš dvejus metus nebūčiau galėjus įsivaizduoti, kad turėsime spoksoti į tokią prarają“, – šią savaitę sakė šalies gynybos ministrė Ursula von der Leyen.
Ketvirtadienio naktį ir Jungtinė Karalystės Karališkųjų oro pajėgų naikintuvai pradėjo pirmuosius oro antskrydžius prieš IV pozicijas. Britų parlamentas atsiliepė į sąjungininkės Prancūzijos prašymus sustiprinti ataką prieš islamistų užimamas pozicijas.
Vokietijos ginkluotųjų pajėgų asociacija įspėjo dėl įsitraukimo į konfliktą neturint aiškiai apibrėžtų tikslų.
„Jaučiu, kad ši kova, jeigu ja bus užsiimama rimtai, tęsis daugiau nei dešimtmetį“, – apgailestavo asociacijos pirmininkas Andre Wuestneris.
Žaliųjų partijos pirmininkė Simone Peter taip pat išreiškė susirūpinimą dėl teisinio misijos pagrindo be specialios Jungtinių Tautų rezoliucijos.
Tiesa, po lapkričio pradžioje įvykusių teroro išpuolių Paryžiuje JT Saugumo Taryba pritarė Prancūzijos pasiūlytai rezoliucijai, kuria paragino visas šalis nares imtis visų reikalingų priemonių, kad teroristų išpuoliams būtų užkirstas kelias.
Prancūzija taip pat pasinaudojo Bendrijos sutarties straipsniu, kuriuo paragino kitas šalis nare prisidėti prie kovos.
Iki šiol didžiausia Vokietijos karinė misija buvo dislokuota Afganistane, tačiau laikui bėgant karių skaičius šioje šalyje buvo sumažintas iki 1 tūkst.
