„Taip, žinoma, kad mes mėginame užmegzti ryšį“, – interviu agentūrai AFP sakė IKRK generalinis direktorius Yvesas Daccordas. Anot jo, „didžiausias“ IKRK tikslas yra pasiekti kenčiančius žmones. Todėl humanitariniai darbuotojai esą turi „kalbėtis su visais“.
IKRK, kuris koordinuoja Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio veiklą ginkluotuose konfliktuose, svarbiausias yra humanitarinis klausimas. Pasak organizacijos vadovo IKRK domina 10 mln. žmonių, gyvenančių IV kontroliuojamose teritorijose, likimas.
„Kas bus su jais? Kokios jų problemos? Tuo mes vadovaujamės“, – sakė jis.
Ginkluotos grupuotės, kaip IV, kurios iš dalies netgi atmeta humanitarinę pagalbą, visada kelia didlį pavojų Raudonajam Kryžiui ir kitoms paramos organizacijoms, kalbėjo Y.Daccordas.
Vien tik Sirijoje nuo pilietinio karo pradžios prieš daugiau kaip ketverius metus žuvo 49 savanoriai Raudonojo Pusmėnulio darbuotojai. Tiek žūčių pastarojo meto IKRK istorijoje „dar niekada“ nėra buvę.
Kad apskritai galėtų dirbti ginkluotuose konfliktuose, tarptautinės organizacijos privalo užmegzti kontaktus su ginkluotomis grupuotėmis – nepaisant jų pasaulio sampratos.
Bet tokių grupuočių palankumas įgaunamas „ne per vieną dieną“, sakė Y.Daccordas.
IKRK, pavyzdžiui, daug metų siekė galimybės dirbti islamistų grupuotės „Boko Haram“ bastionuose Nigerijos šiaurės rytuose. Tam pagalbos organizacijos turi būti visiškai nešališkos ir neutralios. Jų tikslai turi būti išskirtinai humanitariniai, o ne socialiniai ar politiniai.
