„Taip, žinoma, kad mes mėginame užmegzti ryšį“, – interviu
agentūrai AFP sakė IKRK generalinis direktorius Yvesas
Daccordas. Anot jo, „didžiausias“ IKRK tikslas yra pasiekti
kenčiančius žmones. Todėl humanitariniai darbuotojai esą turi
„kalbėtis su visais“.
IKRK, kuris koordinuoja Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio
veiklą ginkluotuose konfliktuose, svarbiausias yra humanitarinis
klausimas. Pasak organizacijos vadovo IKRK domina 10 mln. žmonių, gyvenančių IV
kontroliuojamose teritorijose, likimas.
„Kas bus su jais? Kokios jų problemos? Tuo mes vadovaujamės“, – sakė jis.
Ginkluotos grupuotės, kaip IV, kurios iš dalies netgi atmeta
humanitarinę pagalbą, visada kelia didlį pavojų Raudonajam Kryžiui
ir kitoms paramos organizacijoms, kalbėjo Y.Daccordas.
Vien tik
Sirijoje nuo pilietinio karo pradžios prieš daugiau kaip ketverius
metus žuvo 49 savanoriai Raudonojo Pusmėnulio darbuotojai. Tiek
žūčių pastarojo meto IKRK istorijoje „dar niekada“ nėra buvę.
Kad apskritai galėtų dirbti ginkluotuose konfliktuose, tarptautinės
organizacijos privalo užmegzti kontaktus su ginkluotomis
grupuotėmis – nepaisant jų pasaulio sampratos.
Bet tokių
grupuočių palankumas įgaunamas „ne per vieną dieną“, sakė Y.Daccordas.
IKRK, pavyzdžiui, daug metų siekė galimybės dirbti
islamistų grupuotės „Boko Haram“ bastionuose Nigerijos šiaurės
rytuose. Tam pagalbos organizacijos turi būti visiškai nešališkos
ir neutralios. Jų tikslai turi būti išskirtinai humanitariniai, o
ne socialiniai ar politiniai.