„Rusijos invazijos Kryme nei mes, nei tarptautinė bendruomenė nepripažins. Ši aneksija prieštarauja tarptautinei teisei, ji yra neteisinga, ir jai nebus pritarta jokiomis aplinkybėmis“, – pabrėžė jis.
J.Bidenas jau ketvirtą kartą vieši Kijeve po to, kai Rusija pernai kovą aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, o prorusiški separatistai Ukrainos rytuose pradėjo ginkluotą kampaniją. Anksti pirmadienį jis privačiai susitiko su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka, o vėliau dalyvaus diskusijose su premjeru Arsenijumi Jaceniuku.
Antradienį nekantriai laukiama J.Bideno kalbos Aukščiausioje Radoje. „Nežinome, ar yra koks nors istorinis precedentas, kad užsienio pareigūnas pasakytų tokią kalbą“, – vienas aukštas JAV administracijos pareigūnas sakė per telekonferenciją su žurnalistais.
Vašingtonas ir Kijevo sąjungininkės Europos Sąjungoje palaiko Ukrainos požiūrį, kad Rusija yra „agresorė“, organizavusi separatistų sukilimą kaip atsaką į Maidano revoliuciją, 2014-ųjų vasarį nuvertusią Maskvos palaikomą prezidentą.
Kremlius tokius pareiškimus griežtai atmeta. Tačiau padėtis pasikeitė, kai Rusija rugsėjo 30 dieną pradėjo intensyviai bombarduoti iš oro Sirijos prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) priešininkus.
Lapkričio 13 dieną Paryžiuje įvykdytos kruvinos islamo ekstremistų atakos paskatino Prancūzijos prezidentą Francois Hollande'ą mėginti įtraukti Rusiją į „didžiąją koaliciją“ prieš džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“, kurioje taip pat dalyvauja Jungtinės Valstijose ir kai kurios arabų valstybės.
F.Hollande'o iniciatyvą Baltieji rūmai sutiko su rezervuotu atsargumu, o Ukraina – su atviru nuogąstavimu.
