„Rusijos invazijos Kryme nei mes, nei tarptautinė bendruomenė
nepripažins. Ši aneksija prieštarauja tarptautinei teisei, ji yra
neteisinga, ir jai nebus pritarta jokiomis aplinkybėmis“, –
pabrėžė jis.
J.Bidenas jau ketvirtą kartą vieši Kijeve po to, kai Rusija
pernai kovą aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, o
prorusiški separatistai Ukrainos rytuose pradėjo ginkluotą
kampaniją. Anksti pirmadienį jis privačiai susitiko su Ukrainos prezidentu
Petro Porošenka, o vėliau dalyvaus diskusijose su premjeru
Arsenijumi Jaceniuku.
Antradienį nekantriai laukiama J.Bideno kalbos
Aukščiausioje Radoje. „Nežinome, ar yra koks nors istorinis precedentas, kad
užsienio pareigūnas pasakytų tokią kalbą“, – vienas aukštas
JAV administracijos pareigūnas sakė per telekonferenciją su
žurnalistais.
Vašingtonas ir Kijevo sąjungininkės Europos Sąjungoje palaiko
Ukrainos požiūrį, kad Rusija yra „agresorė“, organizavusi
separatistų sukilimą kaip atsaką į Maidano revoliuciją,
2014-ųjų vasarį nuvertusią Maskvos palaikomą prezidentą.
Kremlius tokius pareiškimus griežtai atmeta. Tačiau padėtis pasikeitė, kai Rusija rugsėjo 30 dieną
pradėjo intensyviai bombarduoti iš oro Sirijos prezidento Basharo al
Assado (Bašaro Asado) priešininkus.
Lapkričio 13 dieną Paryžiuje įvykdytos kruvinos islamo
ekstremistų atakos paskatino Prancūzijos prezidentą Francois
Hollande'ą mėginti įtraukti Rusiją į
„didžiąją koaliciją“ prieš džihadistų judėjimą „Islamo
valstybė“, kurioje taip pat dalyvauja Jungtinės Valstijose ir kai
kurios arabų valstybės.
F.Hollande'o iniciatyvą Baltieji rūmai sutiko su rezervuotu
atsargumu, o Ukraina – su atviru nuogąstavimu.