Aštriai atsakydamas į kaltinimus, kad Varšuva nesutinka
prisiimti didesnės naštos sprendžiant Europos pabėgėlių krizę,
diplomatijos vadovas Witoldas Waszczykowskis išreiškė abejonių dėl Vokietijos požiūrio Rytų Europos šalių
atžvilgiu.
„Kada Vokietija leido Lenkijos piliečiams dirbti Vokietijoje po
to, kai mes įstojome į ES 2004 metais? Po septynerių metų. Kodėl
niekas tuomet nekalbėjo apie solidarumo stygių?“ – klausė jis.
„Šiandien Vokietija priima milijoną sirų, žmonių iš kito
žemyno – jokių problemų“, – W.Waszczykowskis sakė
laikraščiui „Berliner Zeitung“, kuris šį interviu paskelbė
antradienį.
„Lenkija įstojo į NATO 1999-aisiais, bet iki šiol Aljansas
nedislokavo nei vieno dalinio Lenkijoje arba Vidurio Europoje.
Priežastis – kad Vokietijai labiau rūpi Rusijos interesai negu
Vidurio ir Rytų Europos saugumo interesai, – tęsė jis. – Taigi
turėtume paklausti vokiečių: kur jūsų solidarumas partnerei ir
kaimynei?“
Berlyno ir Varšuvos santykiai tapo įtempti, kai spalio pabaigoje
Lenkijoje į valdžią grįžo konservatyvi partija „Įstatymas ir
teisingumas“.
Šis euroskeptiška partija sakė finansiškai prisidėsianti prie
Europos Sąjungos pastangų išspręsti pabėgėlių krizę, bet leido
suprasti, kad Lenkija nepriims prieglobsčio ieškotojų.