Naujos pajėgos, kurias sudarys tūkstantis pareigūnų, turėtų
sulėtinti atvykėlių srautą į Europą, kurią šiais metais
užplūdo jau beveik milijonas pabėgėlių ir migrantų, daugiausiai
bėgančių nuo karo Sirijoje. Ši pabėgėlių krizė yra didžiausia
Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.
Tačiau dalis iš 28 ES šalių nusistačiusios prieš šį
planą, galintį suvaržyti jų suverenumą savoje teritorijoje,
perduodant sausumos ir jūrinių sienų kontrolę Briuselio
biurokratams.
Europos Komisija, kuri yra aukščiausioji ES vykdomosios
valdžios institucija, pasiūlys suteikti naujai agentūrai „teisę
įsikišti“, siekiant užtikrinti Šengeno zonos, kurios viduje
leidžiamas laisvas žmonių judėjimas, saugumą.
„Esant kritinėms situacijoms agentūra privalo turėti
galimybę įsikišti ir užtikrinti, kad būtų imtasi veiksmų
vietoje netgi tuo atveju, jeigu susijusi šalis narė neprašo
pagalbos arba kai šalis narė mano, jog papildoma intervencija
nereikalinga“, – sakoma pasiūlymo juodraštyje, su kuriuo
susipažino naujienų agentūra AFP.
ES galėtų pasiųsti apsaugos pareigūnų komandas tuo atveju,
jeigu kiltų atvykėlių antplūdis prie kurios nors sienos arba kai
šalis narė nepakankamai saugo savo sienas bei nereaguoja į
Briuselio perspėjimus, nurodoma dokumente.
Vokietija ir kai kurios kitos Šengeno šalys per kelias
pastarąsias savaites įvedė laikinas vidinių sienų kontrolės
priemones, mėgindamos suvaldyti migrantų krizę.
Baiminamasi, kad tuo atveju, jeigu šios priemonės taptų
nuolatinėmis, 26 ES ir kitas Europos šalis apimanti Šengeno zona,
užtikrinanti esminį Bendrijos laisvo žmonių ir prekių judėjimo
principą, gali žlugti, o tai būtų itin skaudus smūgis vieningos
Europos idėjai.
Pribloškiantis planas
Nauja sienų apsaugos agentūra turi pakeisti menkus įgaliojimus
turinčią dabartinę ES agentūrą „Frontex“, kuri nesugebėjo
suvaldyti atvykėlių srauto, plūstančio per Turkiją į Graikiją
ir vakarines Balkanų valstybes.
Europos Komisija sakė esanti „įsitikinusi“, kad jos
siūlomas ES sausumos ir jūrinių sienų apsaugos planas bus priimtas
bloko lyderių per susitikimą Briuselyje ketvirtadienį ir
penktadienį.
Tačiau tikėtina, kad tą planą dar gerokai sušvelnins ES
narės ir Europos Parlamentas, kol naujoji agentūra galės būti
įkurta.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis
(Vitoldas Vaščykovskis) pirmadienį sakė, kad „Frontex“
pakeitimas „struktūra, kuri bus nepriklausoma nuo šalių narių,
yra sukrečiamas“.
Nauja sienų apsaugos sistema tėra viena dalis daugiakryptėje ES
strategijoje, turinčioje pažaboti precedento neturintį pabėgėlių
ir migrantų srautą, daugybei žmonių mėginant iš naujo pradėti
gyvenimą Europoje.
Daugelio kitų planuojamų priemonių rezultatai kol kas
abejotini.
Prieštaringai vertinamas planas pabėgėlius, susitelkusius
didžiausią spaudimą patiriančiose ES šalyse, tokiose kaip
Graikija ir Italija, paskirstyti visoje Bendrijoje, sulaukė didelio
pasipriešinimo – nors planuota perkelti iš viso 160 tūkst.
žmonių, iki šiol perskirstyti tik keli šimtai.
ES taip pat buvo kaltinama pataikaujanti Turkijai, kurioje
žmogaus teisių padėtis tebekelia susirūpinimą, kai Bendrija
pasirašė planą, pagal kurį Ankarai bus suteikta 3 mlrd. eurų
pagalba, taip pat sutiko atnaujinti Turkijos stojimo į ES procesą.
Turkija, kurioje yra apsistoję daugiau negu 2 mln. sirų
pabėgėlių, mainais pažadėjo pasistengti sumažinti į Europą
mėginančių išvykti žmonių skaičių ir imtis priemonių prieš
žmonių kontrabandininkus, kurie pelnosi iš tų nevilties apimtų
keleivių.