Pirmadienį vakare vykusioje konferencijoje buvo oficialiai
atidaryti du vadinamieji derybų skyriai: 35-asis – dėl santykių
normalizavimo su nuo Serbijos atsiskyrusiu Kosovu, ir 32-asis – dėl
finansų kontrolės.
Serbijos narystės derybų pradžia, regis, yra iš dalies
susijusi su Europos migrantų krize, turint galvoje, kad anksčiau
Bendrija ragino padaryti pauzę bloko plėtros procese.
Šimtai tūkstančių žmonių, bėgančių nuo karo ir skurdo,
atvyko per Serbiją, kuri yra viena pagrindinių vadinamojo Balkanų
maršruto, kuriuo migrantai keliauja į Šiaurės ir Vakarų Europą,
valstybių.
„Pagaliau atidaryti pirmieji skyriai“, – paskelbė
Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas, kurio šalis šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungai.
Belgradas nepripažįsta savo buvusios pietinės Kosovo
provincijos, kuri 2008-aisiais vienašališkai paskelbė
nepriklausomybę nuo Serbijos, suverenumo.
ES tarpininkauja deryboms dėl santykių normalizavimo tarp
abiejų šalių, kurios 1998-1999 metais kariavo.
„Tai svarbi diena mums“, – sakė Serbijos vyriausybės vadovas
Aleksandras Vučičius.
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
„Nuo šiol mums nebereikia svajoti apie Europą, – sakė jis. –
Dėl to labai smarkiai dirbsime.“
Tačiau J.Asselbornas pirmadienį ryte įspėjo, kad santykiai
tarp Serbijos ir Kosovo „tebėra labai sudėtingi“.
Daugiau nei 100 valstybių pripažino Kosovo nepriklausomybę,
tačiau šalis nėra Jungtinių Tautų narė.
ES spalį pasirašė ilgai lauktą susitarimą su Kosovu, kuris
yra žingsnis į ES narystę ir atveria kelią užmegzti glaudesnius
ryšius su bloku.
ES plėtros komisaras Johannesas Hahnas sakė,
kad dialogas tarp Belgrado ir Prištinos turi būti tęsiamas, ir kad
„Dunojumi turės nutekėti dar daug vandens“, kol tarp abiejų
šalių įsivyraus taika.
ES atmetė bet kokią bloko plėtros galimybę iki 2020 metų,
turėdama galvoje ir tas šalis, kurios jau pradėjusios narystės
derybas.