Duomenimis, gautais suskaičiavus 99,9 proc. balsalapių, 63,48
proc. rinkėjų tarė „ne“ tam, kad būtų pritarta teisės
aktams, kuriuos anksčiau šiais metais patvirtino parlamentas.
Tokia referendumo baigtis yra didelis žingsnis atgal gėjų
teisių aktyvistams, kurie vylėsi, jog ši Europos Sąjungos (ES)
narė, kurioje gyventojų daugumą sudaro katalikai, taps pirmąja
ekskomunistine Europos šalimi, kurioje tos pačios lyties asmenys
gali tuoktis ir įsivaikinti.
Daugiau kaip 1,7 mln. žmonių turėjo teisę balsuoti
referendume, prieš kurį šioje buvusios Jugoslavijos respublikoje
vyko karšti debatai, tačiau aktyvumas siekė vos 36,18 procento.
Kad rezultatai būtų galiojantys, įstatymo priešininkai turėjo
užsitikrinti mažiausiai 20 proc. visų registruotų rinkėjų
paramą – maždaug 342 tūkst. balsų. Komisijos duomenimis, „Ne“
stovykla iš viso gavo 391 818 balsų.
Kovo mėnesį Slovėnijos parlamentas pritarė įstatymui, kuriuo
santuoka apibrėžiama kaip „dviejų sąjunga“, o ne kaip „vyro
ir moters sąjunga“, tuo suteikiant homoseksualioms poroms tokias
pačias teises, kokias turi heteroseksualios poros, įskaitant teisę
įsivaikinti.
Tačiau oponentai iškart pradėjo kampaniją už šių pokyčių
atšaukimą, tad tas įstatymas taip ir neįsigaliojo, ir nė viena
tos pačios lyties asmenų pora negalėjo susituokti.
Viena grupė, pavadinimu „Vaikai pavojuje“, surinko 40 tūkst.
parašų, kurių reikėjo norint priversti surengti referendumą šiuo
klausimu.
„Aš balsavau „taip“. Meilė yra meilė, nepriklausomai nuo
nieko“, – sakė 24 metų moteris vardu Ida.
Kitas rinkėjas sakė, kad taip pat pritaria permainoms, bet
pridūrė, kad, jo nuomone, referendumo surengimas šiuo klausimu yra
valstybės pinigų švaistymas.
„Dėl to turėtų spręsti ekspertai arba vyriausybė. Jie
neturėtų to palikti mums“, – sakė Vojko, pensininkas.
„Tai pinigų išmetimas į balą. Žinoma, aš „už“, bet
jei pasirodys, kad bus „ne“, pasaulis iš mūsų juoksis“, –
pridūrė jis.
Prieš referendumą vyko karšti debatai, į kuriuos įsiterpė
net popiežius Pranciškus, paraginęs slovėnus „remti šeimą,
visuomenės gyvenimo struktūrinį atramos tašką“.
Tai nebe pirmas toks referendumas minimu klausimu: 2012 metais
Slovėnijos rinkėjai per plebiscitą jau buvo atmetę gėjų
santuokas.