Nors L. Valensa neturi įtakos vyriausybės sprendimams, tačiau
daro poveikį viešajai nuomonei Lenkijoje, o jo pastebėjimai sutampa
su augančiais lenkų nuogąstavimais dėl PiS politikos, kuri, pasak
kritikų, kenkia demokratijai.
Žemieji Lenkijos parlamento rūmai priėmė įstatymo pataisą dėl
Konstitucinio tribunolo, kuri, pasak aktyvistų, pažeis valdžios
atskyrimo principą ir paralyžiuos Konstitucinį teismą.
Valdantieji konservatoriai spalį laimėjo visuotinius rinkimus,
užsitikrindami absoliučią daugumą abiejuose parlamento rūmuose
žadėdami daugiau socialinių išmokų lenkams, kurie jautė, kad šalies
ekonominė sėkmė paskirstoma nevienodai.
„Ši vyriausybė veikia prieš Lenkiją, prieš mūsų pasiekimus,
laisvę, demokratiją, neminint fakto, kad ji išjuokia mus pasaulyje.
Man gėda vykti į užsienį“, – privačiam radijui „Zet“ sakė buvęs
šalies vadovas.
PiS partija, naudodamasi nacionalistine retorika, atmeta
kritiką, esą ji kenkia dar jaunai Lenkijos demokratijai, ir
tvirtina turinti plačius įgaliojimus šalies pertvarkymui, kuris
atspindėtų katalikiškas vertybes ir nepriklausomybę nuo Briuselio.
Artimas PiS sąjungininkas prezidentas Andrzejus
Duda, užuot priėmęs ankstesnės vyriausybės patvirtintų
Konstitucinio tribunolo teisėjų priesaikas, neseniai prisaikdino
PiS palaikomus teisėjus.
Lenkija, 1989 metais nuvertusi komunistus ir 2004-aisiais
prisijungusi prie Europos Sąjungos (ES), ilgai buvo laikoma viena
stipriausių Bendrijos šalininkių tarp buvusių sovietinių valstybių.
