Šįmet žuvo 110 žurnalistų, daugelis jų – „taikiose“ valstybėse

Šįmet atlikdami savo pareigas buvo nužudyti 67 žurnalistai, o dar 43 žuvo neaiškiomis aplinkybėmis, nurodė Paryžiuje įsikūrusi nevyriausybinė organizacija savo metinėje ataskaitoje.

Taip pat žuvo dar 27 neprofesionalūs pilietinės žurnalistikos atstovai (citizen-journalists) ir septyni kiti žiniasklaidos darbuotojai.

Didelis aukų skaičius „daugiausia sietinas su tyčiniu smurtu prieš žurnalistus“ ir rodo iniciatyvų ginti žiniasklaidos darbuotojus nesėkmę, rašoma ataskaitoje, kurioje Jungtinės Tautos raginamos imtis veiksmų.

Ataskaitoje ypatingas dėmesys atkreipiamas į augantį „nevalstybinių grupių“, tokių kaip „Islamo valstybė“, vaidmenį žiaurumuose prieš žurnalistus.

Pasak RSF, iš 2014-aisiais nužudytų žurnalistų du trečdaliai žuvo karo zonose. Tuo tarpu šįmet du trečdaliai žuvo „taikiose“ valstybėse, pažymima ataskaitoje.

„Būtina sukurti specialų mechanizmą, kuris garantuotų tarptautinės teisės taikymą užtikrinant žurnalistų apsaugą“, – pažymėjo RSF generalinis sekretorius Christophe'as Deloire'as.

„Nevalstybinės grupės vykdo tikslinius žiaurumus, o labai daug vyriausybių nesilaiko savo įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę“, – sakė jis.

„Į 110-ies žurnalistų nužudymą per šiuos metus turi būti esamai kritinei situacijai adekvatus atsakas. Neatidėliojant turėtų būti paskirtas Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus specialusis atstovas žurnalistų saugumo klausimais“, – pridūrė Ch.Deloire'as.

Iš viso nuo 2005-ųjų net 787 žurnalistai buvo tikslingai nužudyti ar žuvo vykdydami savo pareigas, pažymi RSF.

2014 metais ryšium su savo darbu buvo nužudyti iš viso 66 reporteriai.

Pasak RSF ataskaitos, šįmet pavojingiausiomis vietomis žurnalistams buvo karų draskomi Irakas bei Sirija, kur žuvo atitinkamai 11 ir 10 reporterių.

Trečiąją pozicija pavojingiausių šalių sąraše užima Prancūzija, kur sausį per kruviną islamistų siautėjimą satyrinio savaitraščio „Charlie Hebdo“ redakcijoje buvo nužudyti aštuoni žurnalistai.

„Tai buvo precedento neturinti tragedija, – pažymi RSF. – Jokia Vakarų valstybė anksčiau nebuvo susidūrusi su tokio pobūdžio žudynėmis.“

„Nuo tada „Charlie Hebdo“ žurnalistai ir darbuotojai gyvena budriai saugomi. Kai kuriems jų vis dar tenka keisti gyvenamąsias vietas“, – teigia RSF.

Sirijos šiaurinis Alepo miestas RSF ataskaitoje įvardijamas kaip „minų laukas“ tiek profesionaliems žurnalistams, tiek pilietinės žurnalistikos atstovams.

„Atsidūrus tarp skirtingų nuo 2011 metų vykstančio konflikto šalių, žurnalistams gresia tapti atsitiktinėmis aukomis, būti paimtais įkaitais nevalstybinių grupių (tokių, kaip „Islamo valstybė“, „al Nusra Front“ ar Laisvoji Sirijos armija) ar būti areštuotiems Basharo al Assado režimo“, – rašo RSF.

Vienas iš Sirijoje nužudytų reporterių buvo laisvai samdomas žurnalistas iš Japonijos Kenji Goto. Sausį „Islamo valstybė“ paskelbė makabrišką vaizdo įrašą, kuriame buvo nufilmuota šio japono egzekucija.

RSF atskaitoje taip pat išskiriama Indija, kurioje nuo 2015 metų pradžios buvo nužudyti iš viso devyni žurnalistai. Kai kurie jų rengė reportažus apie organizuotą nusikalstamumą ir jo ryšius su politikais, kiti domėjosi neteisėtos kasybos temomis.

Penki žurnalistai žuvo vykdydami savo pareigas, dar keturi – neaiškiomis aplinkybėmis, todėl ši šalis pavojingiausių valstybių sąraše eina po Prancūzijos, nes ten žuvusių žurnalistų mirties priežastis aiški.

„Jų mirtis patvirtina Indijos, kaip žiniasklaidos atstovams pavojingiausios šalies Azijoje, reputaciją, aplenkiant tiek Pakistaną, tiek Afganistaną“, – rašo RSF, ragindama Indijos vyriausybę parengti „nacionalinį žurnalistų apsaugos planą“.

Bangladeše keturi sekuliarių pažiūrų tinklaraštininkai buvo nužudyti per išpuolius, už kuriuos atsakomybę prisiėmė vietos džihadistai.

„Bangladešo valdžios pasyvumas tokių skerdynių akivaizdoje sukūrė nebaudžiamumo atmosferą, kuri itin pavojinga pilietinės žurnalistikos atstovams“, – pažymi RSF.

Ataskaitoje taip pat rašoma apie 54 žurnalistus, kurie tebelaikomi įkaitais (26 iš jų – Sirijoje), taip pat apie 153 žurnalistus, laikomus kalėjimuose (23 iš jų kali Kinijoje, o 22 – Egipte).