Ašaros ėmė tekėti iš prezidento akių, kai jis prisiminė prieš trejus metus, 2012-ųjų gruodį, Niutaune, Konektikuto valstijoje, nužudytus 20 pradinės mokyklos moksleivių.
„Kas kartą, kai tik pagalvoju apie tuos vaikučius, aš einu iš proto, – pasakė B. Obama. – Taigi, mes visi turime reikalauti iš Kongreso (narių), kad jie būtų pakankamai narsūs ir stotų prieš ginklų lobistų melą“.
B.Obama kalbėjo Baltuosiuose rūmuose apie teises, kurių neteko masinių žudynių aukos. Jis minėjo religijos laisvę, atimtą iš parapijiečių, nužudytų vienoje Pietų Karolinos bažnyčių, susirinkimų laisvę, atimtą iš kino žiūrovų Kolorado ir Luizianos valstijose; jis priminė ir smurtą savo gimtojoje Čikagoje.
B.Obama susimąstė, o ašaros paplūdo kairiosios akies kampučiu ir riedėjo abiem skruostais.
Prezidentas pasirėmė Martinu Lutheriu Kingu (Martinu Liuteriu Kingu), apibūdindamas aibę priemonių prekybai ginklams sutvarkyti ir neteisėtam ginklų pirkimui pažaboti, apeinant Kongreso nepritarimą tokioms priemonėms.
„Turime jausti aktualumo pojūtį dėl jos. Dr.Kingo žodžiais mes turime dabar jausti įnirtingą aktualumo pojūtį, nes žūva žmonės“, – sakė B.Obama pristatydamas aibę priemonių ginklams kontroliuoti.
„Ir nuolatinių atsiprašymų dėl neveiklumo nebeturi būti“, – pridūrė jis. B.Obama perspėjo, kad negalima ginklų lobizmu blokuoti vyriausybės veiklos.
„Ginklų lobizmas kaip tik dabar gali paimti įkaitu Kongresą, bet negalima paimti įkaitu Amerikos“, – pabrėžė jis.
