Ašaros ėmė tekėti iš prezidento akių, kai jis prisiminė
prieš trejus metus, 2012-ųjų gruodį, Niutaune, Konektikuto
valstijoje, nužudytus 20 pradinės mokyklos moksleivių.
„Kas kartą, kai tik pagalvoju apie tuos vaikučius, aš einu
iš proto, – pasakė B. Obama. – Taigi, mes visi turime reikalauti
iš Kongreso (narių), kad jie būtų pakankamai narsūs ir stotų
prieš ginklų lobistų melą“.
B.Obama kalbėjo Baltuosiuose rūmuose apie teises, kurių neteko
masinių žudynių aukos. Jis minėjo religijos laisvę, atimtą iš
parapijiečių, nužudytų vienoje Pietų Karolinos bažnyčių,
susirinkimų laisvę, atimtą iš kino žiūrovų Kolorado ir
Luizianos valstijose; jis priminė ir smurtą savo gimtojoje
Čikagoje.
B.Obama susimąstė, o ašaros paplūdo kairiosios akies kampučiu
ir riedėjo abiem skruostais.
Prezidentas pasirėmė Martinu Lutheriu Kingu (Martinu Liuteriu
Kingu), apibūdindamas aibę priemonių prekybai ginklams sutvarkyti
ir neteisėtam ginklų pirkimui pažaboti, apeinant Kongreso
nepritarimą tokioms priemonėms.
„Turime jausti aktualumo pojūtį dėl jos. Dr.Kingo žodžiais
mes turime dabar jausti įnirtingą aktualumo pojūtį, nes žūva
žmonės“, – sakė B.Obama pristatydamas aibę priemonių ginklams
kontroliuoti.
„Ir nuolatinių atsiprašymų dėl neveiklumo nebeturi būti“,
– pridūrė jis. B.Obama perspėjo, kad negalima ginklų lobizmu blokuoti
vyriausybės veiklos.
„Ginklų lobizmas kaip tik dabar gali paimti įkaitu Kongresą,
bet negalima paimti įkaitu Amerikos“, – pabrėžė jis.