„Apie vaikų tvirkinimus nesu nieko girdėjęs“, – teigė 91-erių G.Ratzingeris.
Kaltinimai vaikų tvirkinimu Bavarijos bažnyčios chorui „Regensburger Domspatzen“ pasirodė 2010 metais. Būtent tada nemažai katalikų Bažnyčios kunigų Vokietijoje pradėti kaltinti nusikaltimais prieš vaikus.
Rėgensburgo vyskupijoje, kurioje ir dirbo G.Ratzingeris, pranešta apie 72 atvejus, kai buvo nusikalsta prieš vaikus.
Dauguma kunigų kaltinami fiziniu smurtu.
Popiežius dėl nusikaltimų atsiprašė
Praėjusią savaitę Ulrichas Weberis, pačio choro pasamdytas teisininkas, nagrinėjo kaltinimus mušimu, kankinimu ir tvirkinimu. Iš 140 ištirtų atvejų, maždaug pusėje jų buvo nusikalsta.
U.Weberio apskaičiavimais, maždaug kas trečiam choro nariui tarp 1953 ir 1992 metų teko patirti fizinę prievartą.
Taip pat, jo manymu, yra bent 40 seksualinės prievartos atvejų.
Taip ir neaišku, ar popiežius emeritas Benediktas XVI, kuris mokė teologijos Rėgensburge tarp 1969 ir 1976 metų, iš tiesų nieko nežinojo apie prievartą savo brolio vadovaujamajame chore.
Popiežius emeritas yra pavadinęs tvirkinimą „Bažnyčios nuodėme“, taip pat susitiko su nuo prievartavimų nukentėjusiais žmonėmis. Tiesa, jis niekada niekada taip ir nepatvirtino kovojęs su vaikų tvirkinimu savo vyskupavimo metais Bavarijoje.
Tikina apie tvirkinimus nieko nežinąs
G.Ratzingeris atsiprašė dėl pliaukštelėjimų, kuriais drausmindavo savo mokinius. Fizinis sudrausminimas Bavarijoje buvo uždraustas tik 1980 metais. Vis dėlto jis tikina, kad apie seksualinės prievartos atvejus negirdėjo.
Tam prieštarauja U.Weberis. Pasak jo, G.Ratzingeris privalėjo žinoti apie šiuos nusikaltimus, nes jie iš tiesų įvyko.
Vaikai buvo tvirkinami įvairiai: su kai kuriais buvo glamonėjamasi, kiti buvo prievartautaujami.
Dabartinis Rėgensburgo vyskupas Rudolfas Voderholzeris atsisakė komentuoti U.Weberio pateiktas išvadas. Jo išleistas pranešimas spaudai teigė, kad Bažnyčia pradžioje nori pamatyti galutines išvadas.
Aukos nori teisingumo, Bažnyčia slepiasi
Praėjusiais metais Vokietijos parlamentas priėmė įstatymą, pagal kurį dėl tvirkinimo gresia iki 30 metų kalėjimo. Tiesa, turint galvoje tai, kad dauguma nusikaltimų įvyko prieš 1992 metus, dauguma nusikaltėlių šiuo metu jau net nebegali būti teisiami.
Būtent dėl to daugumos aukų raginimai tirti šiuos nusikaltimus yra itin svarbūs.
Pati Bažnyčia, tiesa, neatrodo, kad trokštų noru nuteisti nusikaltusius kunigus. Bažnyčia buvo pradėjusi nepriklausomą tyrimą dėl prasikaltusių kunigų, bet 2013 metais jį sustabdė.
Dabartinis choro vadovas išvadomis džiaugiasi
Tiesa, dabartinis choro vadovas Rolandas Buchneris džiaugiasi naujausiomis tyrimo išvadomis. Jo nuomone, tai didelis žingsnis link skaidrumo.
„Aukų skaičius mus glumina, kiekviena auka mus stipriai paveikia ir atima žadą. Taip pat šia proga, su didžiausiu šoku bei gėda, norėtume vėl atsiprašyti visų nukentėjusiųjų“, – tikino R.Buchneris.
Choro vadovo teigimu, vasarį bus suburta komisija, kuri nuspręs, kaip veikti po galutinių išvadų paskelbimo. Komisija bus sudaryta iš aukų atstovų, dviejų tarpininkų, dviejų choro atstovų, generalinio vikaro Michaelo Fuchso bei Rėgensburgo vyskupo.
