Tokiu absurdišku pasiteisinimu nėra lengva patikėti, tačiau būtent taip Wojciechas L. teisme motyvavo sprendimą iš gyvūnų prieglaudų pasiimti dvidešimt kačiukų ir visus juos sadistiškai išžudyti.
Prokuroro prašymu psichiatrinės medicinos ekspertai ištyrė Wojciechą L. ir pareiškė, kad jisai neserga jokia psichine liga bei yra atsakingas už savo poelgį. Teismas studentą nuteisė metus kalėti ir uždraudė dešimt metų turėti namuose gyvūnų.
Silezijos medicinos universitetas irgi nusprendė ginti savo garbę, ir maniaką pašalino iš stomatologijos studentų sąrašų.
Visų šios keistos istorijos smulkmenų visuomenė greičiausiai nesužinos. Wojciecho L. ir jo įtėvių, žinomų regiono medikų, prašymu, teismo procesas buvo įslaptintas.
Prieš tai protestavo vietos gyvūnų mylėtojai, teismo pastatą blokavę su plakatais „Kačių žudikui – jokio gailesčio“, „Kita auka – žmogus?“. Teisėjas policininkų paprašė išprašyti protestuotojus iš teismo salės, ir bylos nagrinėjimą įslaptino.
Įvykį plačiai aprašiusi Lenkijos žiniasklaida nustatė, kad Wojciechas L. kačiukus žudė keturis mėnesius. Studentas nelietė benamių katinų, bet skambindavo į gyvūnų prieglaudas, ir apsimesdavo labai šiuos keturkojus mylinčiu asmeniu.
Prabangiu nuosavu „BMW“ automobiliu prie prieglaudos privažiavęs vaikinas dažniausiai išsirinkdavo katę mamą su keliais mažais vaikučiais ir išprašydavo leisti juos įsigyti visus kartu. Į išnuomotą butą gyvūnėlius parsivežęs studentas juos uždaužydavo smūgiais kumščiu bei tėkšdamas į žemę, sienas.
Užmuštus keturkojus sadistas naktį išmesdavo į šiukšlių konteinerį. Po to jaunuolis skambindavo į kitą prieglaudą arba privatiems asmenims, siūlantiems atiduoti kačiukus.
Savo merginai, kuri pas Wojciechą L. iš kito miesto atvykdavo savaitgaliais, studentas kačių įsigijimą motyvavo noru nesijausti vienišas, o šių dingimą aiškindavo melagingomis istorijomis. Vieną kartą sakė, kad katę su kačiukais atidavė draugams, kitą kartą – jog katė suėdė savo vaikus ir per langą pabėgo. Dar esą atsikratė dėl tariamai paaštrėjusios alergijos, dėl to, jog katė buvo pikta, braižėsi.
Maniaką demaskavo gyvūnų prieglaudų darbuotojai, mat Wojciechas L. netęsėjo pažado palaikyti su jais ryšį ir leisti aplankyti augintinius. Vienai moteriai gudriai įsprukus į Wojciecho L. butą ir neradus kačiukų, pasimetęs studentas prisipažino, kad juos nužudė.
Slapta įrašytą pokalbį moteris perdavė policininkams. Šių tardomas studentas nesigynė, tvirtindamas, kad tokiu būdu gydėsi depresiją dėl žinios, kad yra ne tikras, bet įsūnytas.
Policininkai studento bute kačių kraujo liekanų rado visur – net ant lubų. Zabžės teisme vienerių metų kalėjime nuosprendį Wojciechui L. paskelbusi teisėja Agata Dybek-Zdyn pareiškė, jog su tokiu sadistišku gyvūnėlių žudymu jai teko susidurti pirmą kartą gyvenime.
