„Jeigu nesusisieksiu per artimiausias 2-6 dienas, gali apie mane rašyti. Tai reiškia, kad aš miręs. Išgėriau mirtiną dozę. Atsiprašau“, – tokia buvo paskutinė V.Kolesnikovo žinutė „Laisvosios Europos radijo“ žurnalistui, kuris buvo tapęs jo bėdų klausytoju jau kelias savaites.
Vėliau vaikinas nebereagavo, o po kelių valandų policija patvirtino, kad Vladislavas Pavlovičius Kolesnikovas perdozavo receptinių vaistų ir mirė.
V.Kolesnikovas buvo paprastas jaunas rusas, kuris nepritarė Kremliaus veiksmams Ukrainoje. Kas paskatino protingą, išsilavinusį ir sveiką aštuoniolikmetį link savižudybės?
V.Kolesnikovo gyvenimą pakeitė visiškai paprastas įvykis.
Birželio 3 dieną vaikinas atėjo į mokyklą Maskvos Podolsko priemiestyje su marškinėliais, ant kurių buvo pavaizduota Ukrainos vėliava ir užrašas „Grąžinkite Krymą“.
V.Kolesnikovas nebuvo nei ukrainietis, nei žmogaus teisių gynėjas, nei politinis aktyvistas. Jis paprasčiausiai prieštaravo savo valdžios politikai Ukrainoje, bet, priešingai nei daugelis kitų, nebijojo apie tai prabilti garsiai.
Prieš kelias savaites vaikinas priverstinio apsilankymo šauktinių registracijos centre iš savo mobilaus telefono leido Ukrainos himną. Šį jo žingsnį pareigūnai įvertino kaip „asmenybės sutrikimo“ ženklą.
O vėliau, kai į mokyklą atėjo su ukrainietiškais marškinėliais, V.Kolesnikovas buvo užpultas klasiokų.
„Praskelta lūpa, kelios mėlynės, keli guzai ir trys kraujo lašai“, – tada paauglys parašė socialiniame tinkle „Facebook“.
Dėl šio incidento vaikiną apklausė ir policija, o po kelių dienų jis buvo išmestas iš mokyklos. Oficiali priežastis: išėjo savo noru.
Podolske gyvenantis V.Kolesnikovo senelis išmetė anūką iš namų, interviu laikraščiui „Komsomolskaja Pravda“ apkaltino pataikaujant Vakarams ir pacitavo ištraukas iš jo dienoraščio.
V.Kolesnikovui tada buvo tik 17 metų.
„Net savo baisiausiuose košmaruose neįsivaizdavau, kad tokia baisi mašina būtų užsukta vien dėl mažos vėliavėlės ir medžiagos gabalo“, – vėliau kalbėjo rusas.
Nepadėjo ir tai, kad mokykloje sklido gandai apie jo homoseksualumą. V.Kolesnikovo teigimu, klasiokai nuolatos jį mušdavo, įžeidinėjo, stumdydavo, spjaudydavosi, mėtė purvą ir sniegą jam į veidą.
„Net neatsimenu, kiek kartų mane yra sumušę. Kartais tiesiog eidavau koridoriumi ir kas nors man sušukdavo ir trenkdavo per ausį“, – pripažino vaikinas.
Tyrėjai iš pradžių pateikė versiją, kad V.Kolesnikovas neketino nusižudyti, o tik netyčia apsinuodijo alkoholiu ir vaistais.
Tačiau „Laisvosios Europos radijo“ žurnalistas teigia žinojęs, kad vaikinas svarsto apie savižudybę.
„Pasakysiu tai tik tau ir niekam kitam. Aš turiu pasiruošęs mirtiną vaistų dozę. Pasakysiu nuoširdžiai: jeigu ne tu, jau būčiau ją išgėręs“, – rašė vaikinas.
Deja, jo viltis išgyventi Rusijoje vėliau greitai išseko.