Tai įvyko vyriausybės ir opozicijos grupėms susirinkus į taikos derybas Ženevoje. Pasak Europos Sąjungos (ES), šia ataka, už kurią atsakomybę prisiėmė „Islamo valstybė“, buvo siekiama jas sužlugdyti.
Sirijos vyriausybės ir opozicijos atstovai yra Šveicarijoje, tačiau derybos dar tik turi prasidėti. Pagrindinė opozicijos grupė tvirtina, kad vyriausybė, visų pirma, privalo sutikti su pagrindiniais humanitariniais reikalavimais.
JAV sekretorius Johnas Kerry paragino abi puses pasinaudoti galimybe ir užbaigti kraujo praliejimą šalyje. Jungtinių Tautų (JT) specialusis įgaliotinis Staffanas de Mistura) pirmadienį suplanavo atskiras diskusijas su abiem pusėmis.
Sekmadienį netoli šventyklos susisprogdino du savižudžiai, tačiau kai kurie liudininkai teigė girdėję tris sprogimus. Didžiojoje Britanijoje įsikūrusi Sirijos žmogaus teisių stebėjimo organizacija (SOHR) nurodė, kad per išpuolius žuvo 71 žmogus, tarp jų 42 Basharo al Assado režimui ištikimi kovotojai. Ataka taip pat nusinešė 29 civilių, įskaitant penkių vaikų, gyvybes.
Sprogimai nugriaudėjo už kelių šimtų metrų nuo žymiosios šventyklos, tačiau jos neapgadino. Joje yra pranašo Mahometo anūkės kapas, o šiitams ji yra svarbi piligrimystės vieta, nepaisant šalyje vykstančio pilietinio karo.
Savo ruožtu ES užsienio politikos įgaliotinė Federica Mogherini pareiškė, kad sprogdinimais buvo aiškiai siekiama pakenkti pastangoms pradėti politinį procesą Ženevoje. Trapios derybos prasidėjo, kai opozicinis Aukščiausiasis derybų komitetas (HNC), remiamas Saudo Arabijos, vėlai penktadienį sutiko atvykti į Ženevą. Tuo metu Sirijos vyriausybės delegacija prieš tai jau buvo surengusi preliminarias derybas su S. de Mistura.
Tačiau priešiškumas tarp pagrindinių derybų veikėjų išlieka didelis, Sirijos vyriausybės įgaliotiniui Basharui al-Jaafari pareiškus, kad paskutinę minutę HNC priimtas sprendimas vykti į Ženevą parodė, jog komitetas nėra rimtai nusiteikęs.
Pasak jo, sprogimai netoli šventyklos patvirtino ryšį tarp opozicijos ir terorizmo. Nepaisant to, jis taip pat pareiškė, kad vyriausybė neabejotinai svarsto humanitarines priemones, kaip humanitarinių koridorių įkūrimą, paliaubas ir belaisvių paleidimą.
Beveik penkerius metus trunkantis pilietinis karas Sirijoje nusinešė daugiau kaip 250 tūkst. gyvybių, o dar 11 mln. gyventojų privertė palikti savo namus. Be to, konfliktas tapo viena iš didžiausių Europos migracijos krizės priežasčių.
Tikimasi, kad vadinamosios netiesioginės taikos derybos truks šešis mėnesius. Jų metų delegacijos sėdės atskirose derybų salėse, o JT pareigūnai kursuos tarp opozicijos ir vyriausybės atstovų. Per derybas tikimasi susitarti dėl paliaubų, humanitarės pagalbos tiekimo ir „Islamo valstybės“ grėsmės pažabojimo.
Tačiau svarbiausias derybų tikslas yra taikos sureguliavimo procesas, į kurį įtrauktas pereinamasis laikotarpis. Jo metu turėtų būti priimta nauja Konstitucija ir surengti rinkimai pagal praėjusį mėnesį patvirtintą JT Saugumo Tarybos rezoliuciją.
Paskutinės derybos, kuriomis buvo siekiama užbaigti Sirijos konfliktą, žlugo 2014 metų vasarį vos po dviejų etapų. Tuo metu Sirijos vyriausybė atsisakė aptarti opozicijos reikalavimą dėl prezidento Basharo al Assad) pasitraukimo iš valdžios.
