„Per operaciją buvo ne tik likviduotas infekcijos židinys, bet
ir šis susirgimas“, – sakė ji. „Prezidentas turėjo įgimtą širdies
ydą, bet ji netrukdė aktyviai dirbti, kol nebuvo kito negalavimo“,
– paaiškino prezidento kanceliarijos vadovas Guntis Pukytis.
Latvijos prezidentas R. Vėjuonis po jam atliktos širdies
operacijos tebegydomas intensyviosios terapijos skyriuje. Gydytojai
jo pasveikimo perspektyvas vertina su atsargiu optimizmu.
Sausio 18 d. R. Vėjuonis buvo nugabentas į Rygos Rytų Gailezero
klinikinės universitetinės ligoninės toksikologijos ir sepsio
kliniką. Medikai valstybės vadovo organizme aptiko sepsinę
infekciją, kuri darė poveikį širdies vožtuvams. Gydytojai nusprendė
atlikti širdies operaciją, kad būtų pašalintas infekcijos šaltinis.
Sausio 19 d. valstybės vadovas buvo perkeltas į Rygos Paulo
Stradinio klinikinę universitetinę ligoninę, kur jam kitą dieną
buvo atlikta skubi širdies operacija. Infekuotas širdies vožtuvas
buvo pakeistas protezu. Sausio 29 d. klinikos atstovai pranešė, kad
infekcija, dėl kurios R. Vėjuoniui prireikė širdies operacijos, dar
nevisiškai nugalėta.
Kaip pareiškė Valstybinės sveikatos ir darbingumo ekspertizės
komisijos vadovas Maris Andersonas, prezidentui po širdies
operacijos gali būti įformintas invalidumas.
Kol prezidentas serga, jo įgaliojimai perduoti Latvijos
parlamento pirmininkei Inarai Murniecei.